Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie Lietuvos banko pateikti skaičiai kalba apie bendrus rinkos duomenis, apimančius tiek ne gyvybės, tiek gyvybės draudimo sektorius.
Antra, šie duomenys taip pat apima ir Lietuvoje įsteigtų draudimo įmonių filialų kitose Baltijos valstybėse veiklos rezultatus.
Trečia, svarbu pažymėti ir tai, kad draudimo įmonės pajamas gauna ne tik iš savo tiesioginės veiklos, bet ir iš investavimo. 2023 m. investicinė grąža buvo teigiama (priešingai nei 2022 m.) ir tai taip pat turėjo įtakos veiklos rezultatų pokyčiams, lyginant šiuos laikotarpius.
Tuo tarpu, vertinant finansų ministrės viešai pristatytus pasiūlymus apmokestinti draudėjų mokamas įmokas, yra kalbama tik apie ne gyvybės draudimo įmokų apmokestinimą.
Atsižvelgiant į tai bei vertinant infliaciją ir draudimo įmokų augimą, o taip pat ir faktą, jog beveik tokiu pačiu dydžiu augo ir draudimo išmokos, nepastebime reikšmingų ne gyvybės draudimo įmonių pelningumo pokyčių. Pelno marža išlieka stabili ir siekia 5–6 proc.
Mūsų turimais duomenimis, 2023 m. visos ne gyvybės draudimo įmonės kartu uždirbo beveik 60 mln. eurų pelno (atskaičius mokesčius), o sumokėto pelno mokesčio suma siekė 10,5 mln. eurų. Tiek 2022 m., tiek 2021 m. bendras ne gyvybės draudimo įmonių pelnas siekė beveik 42 mln. eurų, o sumokėta pelno mokesčio suma – 7,5 mln. eur.
***
Andrius Romanovskis yra Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
