Rytų palikimas – gremėzdiška sistema
2019 m. pradžioje Austrijos ekspertai atlikto tyrimą apie atostoginių skaičiavimo ir mokėjimo sistemas ES valstybėse. 13 ES valstybių apimantis tyrimas atskleidžia, kad pagal atostoginių skaičiavimą ir mokėjimą ES valstybės pasiskirsčiusios į dvi pagrindines grupes:
- Atostoginiai atskirai neskaičiuojami ir yra integruoti į atlyginimą;
- Atostoginiai skaičiuojami atskirai ir mokami atskirai nuo atlyginimo.
Įdomus faktas yra tai, kad tarp šalių, kuriose taikoma viena ar kita sistema, yra pakankamai aiški takoskyra pagal jų geografinę padėtį ir istorinę praeitį. Didžiojoje dalyje vakarų Europos šalių atostoginių mokėjimas integruotas į atlyginimą, o didžiojoje dalyje rytų Europos šalių atostoginiai skaičiuojami ir mokami atskirai.
Dar vienas įdomus faktas yra tai, kad priklausomai nuo to, kokia atostoginių sistema yra taikoma, šiose šalių grupėse yra ženklus atlyginimų mokėjimo proceso automatizavimo lygio skirtumas.
Vakariečiai labiau automatizavę atlyginimo skaičiavimo ir mokėjimo procesus. Akivaizdu, kad vakaruose jau anksčiau kilo klausimų ar, tikrai efektyvu atskirti atostoginius nuo atlyginimo ir jie yra labiau orientuoti į efektyvesnius ir mažiau administracinių resursų reikalaujančius procesus.
Kalbant apie Lietuvą reiktų paminėti ir tai, kad Lietuvoje taikoma sistema skiriasi nuo vakarų Europos valstybių taikomų sistemų ne tik tuo, kad atostoginiai skaičiuojami atskirai ir mokami atskirai nuo atlyginimo. Tyrimas rodo, kad esame išskirtiniai ir tuo, kad darbuotojas gali nuspręsti kada gauti atostoginius – prieš atostogas ar kartu su atlyginimu. Natūralu, kad tokia sistema dar labiau komplikuoja atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo procesą.
Skaidresnė sistema – su mažiau administracinės naštos
Išanalizavę vakarų Europos valstybių patirtį, savo kompetencijos ribose galime pasiūlyti atostoginių administravimo, skaičiavimo ir išmokėjimo sistemos patobulinimų:
- atsisakyti atostoginių išmokėjimo prieš atostogas, nustatant, kad atostoginiai mokami kartu su atlyginimu;
- keisti atostoginių skaičiavimo tvarką, nustatant atostoginių kaupimo principą, pririšant atostoginių skaičiavimą prie konkretaus atostogų laikotarpio mėnesio atlygio, kurio metu buvo sukauptos atostogos.
Kitais žodžiai kalbant, šiuo metu atostoginiai Lietuvoje skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinių 3 mėnesių atlyginimo vidurkį, o pagal pateiktą siūlymą diskusijai jie būtų virtualiai kaupiami kiekvieną atostogų laikotarpio mėnesį, atsižvelgiant į konkretaus mėnesio atlygį.
Siūlomi pakeitimai leistų supaprastinti atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo procedūras, dalį jų automatizuojant, taip taupant šioms funkcijoms atlikti naudojamus valstybės resursus.
Vieša paslaptis, kad pagal dabartinę sistemą atostogoms pasirinktas mėnuo lemia atostoginių dydį. Jis skirtingais mėnesiais gali būti keliasdešimt eurų mažesnis arba didesnis. Pagal siūlomą sistemą nebeliktų klausimų apie galimus „gudravimus“, kada geriau išeiti atostogų, kuris laikotarpis geresnis.
Taip pat būtų išspręsta problema, kai darbuotojai prikaupia nesuprantamus kiekius atostogų. Beje, nebūtinai dėl to, kad jie yra darboholikai. Tokiems darbuotojams išeinant iš darbo, išmokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas išėjimo iš darbo metu esamu atlyginimu, o ne tuo atlyginimu, kuris buvo tuo pačiu metu, kai buvo sukauptos atostogos (tarkim prieš du ar tris metus). Atostoginiai būtų suskaičiuoti sąžiningai, už laikotarpį, kurio metu atostogos sukauptos, o ne atsižvelgiant į paskutinių 3 mėnesių atlyginimą.
Matome, kad žiniasklaidoje kilusi diskusija yra daug platesnio pobūdžio, todėl tikimės, kad visos suinteresuotos šalys, dirbdamos kartu, suras racionalių ir visiems priimtinų sprendimų dėl atostoginių administravimo, skaičiavimo ir išmokėjimo sistemos patobulinimų.