Visi greitai pamiršome koronaviruso pandemijos įtaką – nusiėmus kaukes, atrodo, gyvenimas iškart grįžo į vėžes. Tačiau, kaip matome, ne visiems. Lengvatinis 9 proc. tarifas buvo pagalbos paketo maitinimo verslui dalis, ir, tiesą sakant, įvestas buvo iškart su žinute, kad jis baigsis kaip ir kitos paramos priemonės. Be to, buvo pabrėžiama ir tai, jog lengvatinis tarifas nėra nuolaida vartotojui – rūpinantis, kad jis gautų paslaugą už mažesnę kainą. Tai buvo parama sudėtingoje situacijoje atsidūrusiems verslams, ir ji išties labai gelbėjo po to, kai ilgą laiką per pandemiją kavinės buvo išvis uždarytos.
PVM tarifas į standartinį 21 proc. dydį sugrąžintas tik nuo šių metų sausio 1-osios, po, atrodytų, sėkmingų restoranų verslui metų: 2023 metais maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugų sektoriaus apyvarta be PVM siekė 1,5 mlrd. eurų (palyginimui – 2021 m. tai buvo 831 mln. eurų). Skaičiai gana dideli, bet, išeitų, paslaugų pasiūla yra didesnė nei paklausa.
Kokios to priežastys? Galbūt tai, kad pastaraisiais metais jautėme didelę infliaciją, kuri atslūgsta tik dabar. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, per trejus pastaruosius metus maitinimo paslaugos pabrango 43 proc. Beje – tas padidėjimas nėra sąlygotas maitinimo sektoriaus noro pasididinti kainas. Tais pačiais 43 proc. brango ir maisto produktai bei nealkoholiniai gėrimai parduotuvėse, o duona – net ir 51 proc.
Taip, atlyginimai per tą laiką irgi išaugo, lyg ir galėtume sau leisti eiti į kavines, tačiau vis tik maitinimo paslaugos nėra būtiniausių poreikių sąraše, o pakilusios kainos žmonėms jau pakankamas motyvas įsivertinti, ar eiti į maitinimo įstaigą, ar gaminti namuose. Tad verslui šiandien reikia kovoti dėl kiekvieno kliento, o kalbas apie ilgas eiles į „Michelin“ gido įvertinimus pelniusius restoranus ir mūsų įsivaizduojamus jų pelnus keičia istorijos apie aplink uždaromas kavines.
Ir šioje vietoje tenka sugrįžti prie realybės, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte nėra numatytas PVM tarifo maitinimo sektoriuje sumažinimas, nors viešbučiams mažesnis PVM tarifas jau paliktas neterminuotam periodui – pripažinus, kad tai yra iš dalies eksportas, nes pritraukiami užsienio turistai (maitinimo įstaigos, restoranai, turbūt irgi gali pretenduoti į turistų pritraukimą).
Tad jei norėtume, kad naujas mūsų išrinktas Seimas priimtų sprendimą visgi tai padaryti, jam kartu su Vyriausybe tektų iškart galvoti, kur gauti lėšų kompensuoti praradimui. Tarifo sumažinimas reikštų valstybės biudžetui apie 140 mln. eurų praradimą per metus – apie 0,5 proc. nuo 2025 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų. Tai yra, jei kol kas planuojamas 3 proc. biudžeto deficitas, tai sumažinę PVM tarifą kavinių verslui arba dar pagilintume deficitą – skylę kišenėje, arba privalėtume svarstyti apie naujus mokesčius. Kitaip tariant, tam, kad turėtume lėšų krašto gynybai finansuoti, keliams remontuoti ir mokykloms veikti, sprendimai tėra du – arba reikės pasiskolinti, arba kažkam kitam pakelti mokesčius.
PVM yra vienas tų mokesčių, kurie yra visiems: ir tiems, kurie uždirba daug, ir tiems, kurie vos balansuoja ant pragyvenimo ribos, ir brangioms, ir bazinėms maitinimo paslaugoms (ugdymo ar kitose viešose įstaigose), jei kalbame konkrečiai apie maitinimo sektorių. Ir tai yra mokestis, iš kurio išsilaiko valstybė – pajamos iš PVM sudaro apie 31proc. valstybės ir savivaldybių biudžetuose.
Sumažinę PVM tarifą maitinimo sektoriui, suteiktume geresnes sąlygas veikti verslams. Nuo to kainos kavinėse, tikėtina, reikšmingai nesumažėtų, bet lengvata sušvelnintų kainų augimą ilguoju laikotarpiu ir suteiktų klientams galimybes rinktis iš daugiau vietų, kur būtų galima nueiti pavalgyti.
Verta prisiminti, kad gyventojams aktuali ir kita problema – išties stipriai padidėjusios maisto kainos. Nueinantys Vyriausybė bei Seimas tai sprendė – kėlė minimalų atlyginimą, nuolat didino neapmokestinamų pajamų dydį, ir tai buvo labiau tikslinis lėšų nukreipimas, o ne pinigų mėtymas iš sraigtasparnio.
Tad kas svarbiau šiandien – palengvinti maisto produktų įperkamumą mažas pajamas turintiems gyventojams ar maitinimo paslaugų prieinamumą visiems, net jei matome, kad dalis maitinimo įmonių jau struktūriškai nebepajėgia išsilaikyti? PVM sumažinimas ar kitos paramos gali pailginti verslų gyvavimą, bet dažnai būna tik laiko klausimas, kai rinka viską sustato į savo vietas.
Lietuva kartu su Latvija ir Estija yra tarp septynių ES valstybių, kurios šiuo metu lengvatinio tarifo maitinimo sektoriui netaiko. Mažesnį – pavyzdžiui, vos 3 proc. Liuksemburge ar 12 proc. Belgijoje ir Švedijoje – turi net 20 ES valstybių. Tad nenuostabu, kad visose trijose Baltijos valstybėse šiuo metu diskusija dėl PVM sumažinimo stiprėja. Estijos parlamentas įstatymo pakeitimą jau ėmėsi svarstyti, – pagal projektą PVM Estijoje būtų sumažintas iki 5 proc., taigi nuolaidos planuojamos nežiūrint to, kad Estija bendrai didina mokesčius – PVM tarifą šiais metais pakėlė nuo 20 iki 22 proc., o kitąmet ketina jį kelti iki 24 proc., nes biudžetą surinkti visgi reikia. Latvijoje diskutuojama dėl 12 proc. lengvatinio tarifo maitinimo paslaugoms, tad ir Lietuvoje jo sumažinimas nebūtų unikalus.
Biudžetą sudarinėti reikia atsakingai, tad išlaikykime racionalų požiūrį: jei nuspręsime grąžinti lengvatą kavinėms ir restoranams, turime būti pasirengę rasti lėšų šiai iniciatyvai padengti, nes valstybės pajamos yra būtinos viešųjų paslaugų finansavimui.