Bent tris savaites niekas nežinojo, kaip ir kiek bus skaičiuojamos išmokos, todėl dabar yra šiek tiek aiškiau, nes jau numatyta 70 proc. ir 90 proc. užmokesčio padengimas.
Anksčiau buvo griežtai pasakyta, kad atleidus žmones ar išleidus juos nemokamų atostogų, nebus galimybės gauti jokių išmokų. Dabar matome, kad yra praplėsta galimybė už prastovas gauti didesnę pinigų sumą ir nėra tokio griežto reikalavimo išsaugoti visas darbo vietas. Po to, kai gausime valstybės paramą, tris ar šešis mėnesius reikia išlaikyti, bet nebūtinai konkrečią darbo vietą.
Tačiau verslai jau pradeda skaičiuoti visiškai kitaip ir į valstybės paramą žiūri skeptiškiau. Jie mato, kad tikrai reikės veržtis diržus, o tai darant automatiškai kyla klausimas, kokias sąnaudas teks rėžti.
Viena iš didžiausių sąnaudų yra darbuotojų atlyginimai. Todėl dalies darbuotojų atleidimas yra neišvengiamas. Tad kyla akivaizdus klausimas – ar ta parama, kurią gaus verslai, neatsirūgs po mėnesio ar kito, pasibaigus karantinui. Dabar verslas pradeda skaičiuoti, kas jiems labiau apsimoka.
Apie kokias sumas kalbama
Dėl darbuotojo darbo užmokesčio gaunama valstybės parama nesudaro didelės pinigų sumos, kurią mes visi įsivaizduojame – tai yra 910 eurų. Taip pat reikia pabrėžti, kad tokią išmoką verslas gautų tik jei visą balandį bus karantinas ir nebus galimybės dirbti. Tada maksimali suma būtų 910 eurų. Tačiau, tarkime, už kovo mėnesį, kurio buvo tik pusė – sumos nėra tokios ženklios – 360--400 eurų galėtų būti maksimali suma vienam darbuotojui. Be to, šios sumos yra dar neatskaičius mokesčių. Tai padarius sumos ženkliai mažesnės, nes mokesčiai yra skaičiuojami nuo 39,5 proc. iki 42,5 proc.
Svarbu žinoti, kad, norint gauti valstybės paramą dėl darbuotojų prastovų, pagal darbo kodekso 47 straipsnį per 3 darbo dienas nuo prastovos paskelbimo, darbdavys privalo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui.
Todėl labai svarbu pateikti šią informaciją iki balandžio 10 d.
Apie naujas prastovas privalu pateikti informaciją per 1 dieną.
Kita sritis, kurią kaip ir praplėtė, bet nesu tikras, ar tai išgelbėjimas – individuali veikla pagal pažymą ar verslo liudijimai, kur žmonės galėtų gauti tuos 257 eurus. Manau, tiems, kas dirba su verslo liudijimu, tai aktualu. Tačiau dirbantiems pagal pažymą tokia suma kaip ir pajuokos klausimas. Žinoma, gauti bent kokius pinigus vis tiek yra gerai. Visgi neabejoju, kad daug kas net nežino, kaip pasitikrinti, ar jiems priklauso tie 257 eurai. Nėra labai aiškios sąlygos – tiesiog minima, kad reikėjo mokėti Sodros įmokas ne trumpiau nei tris mėnesius.
Mokesčių deklaravimo naujovės
Kitas keistai skambantis dalykas – tai Mokesčių inspekcijos pranešimas, kad startuos deklaravimas tik nuo balandžio 15 dienos. Nėra aišku, kaip deklaravimo data yra susijusi su koronaviruso pandemija. Visgi anksčiau buvo nuskambėjęs pažadas, kad kovo pradžioje bus nauja deklaracija. Visa tai greičiausiai yra nenoras pripažinti savo klaidas, kad deklaracija nėra visiškai veikianti, todėl yra vis atidėdinėjamas jos paleidimas.
Neabejoju, kad kils problemų, nes žmonėms bus sudėtinga ją užpildyti. Tai yra visiškai nauja forma, kurią žmonėms reikės perprasti.
Taip išeina, kad deklaracijos pildymui lieka nedaug laiko – tik du mėnesiai. Žinoma, jei baigsis karantinas, tai jo galbūt ir užteks, bet visgi neabejoju, kad problemų šiuo klausimu žmonėms kils.
Verslai turėtų pasiruošti
Kalbant apie verslus – aš matau, kad didesnės ir mažesnės įmonės jau mato, jog pajamų kritimas bus žvėriškas. Todėl jau yra svarstoma, kokias sąnaudas mažinti. Didžioji dalis įmonių, su kuriomis tenka bendrauti, žiūri, kokių pagrindinių sąnaudų galima atsisakyti ir kas sudaro didelę grupę.
Nemažai įmonių didžiausią dalį sudaro darbuotojų darbo užmokestis, o taip pat – investicijos. Tačiau šiuo metu investicijoms lėšos nebus skiriamos, nes kol kas nėra aišku, ką vertėtų vystyti.
Trečias dalykas, ko visi verslai labai bijo – tai grandininės reakcijos: kai vieni bankrutuos, kiti neatsiskaitys. Ta grandinėlė gali pereiti per daug įmonių. Mūsų įmonės šiuo klausimu jau turi praktikos, kai buvo 2008--2009 metų krizė. Verslai jau žino, kad atsiskaitymų strigimas kai kurias įmones tiesiog priveda prie bankroto. Taigi, šis grandininės reakcijos klausimas įmonėms taip pat darosi vis aktualesnis.
Jau dabar įmonės pradeda skaičiuoti, kas joms yra naudinga iš įmonės pusės. Todėl apeliuoti į sąžinę nevertėtų, nes kiekvienas gelbėja savo verslą ir juo rūpinasi kaip išmano.
Mano pagrindinis patarimas – pagalbos iš valstybės reikėtų tikėtis mažiausiai, labiausiai vertėtų galvoti savo galva. Žinoma, šiuo konkrečiu atveju yra labai sudėtinga, bet kai verslai pradeda galvoti, kaip išsigelbėti, o ne tiesiog tikėtis kažkokios pagalbos, jie galiausiai vis tiek galiausiai suranda išeitis ir pradeda veikti. Net ir sulaukus bankroto – tai yra geras spyris, kuris suteikia daug platesnį mąstymą.
Turime labai gerą pavyzdį – valstybė tris savaites tik kalbėjo, kaip skirs milijardus, bet pačių pinigų vis dar nėra. Taigi, kiekvienas turi galvoti savo galva. Svarbiausia šiuo atveju, kad būtų leista dirbti. Kadangi dabar negalime dirbti – tai visus labiausiai ir erzina.
Iš dabartinės situacijos geriausiai galime pasimokyti, kaip greitai veiklos persikelia į internetinę erdvę. Čia galime įžvelgti perspektyvą ir jau pats laikas viską, kas yra perkeliama į internetinę erdvę, tą verta ir padaryti.