Lietuva tampa vis patrauklesne startuolių, enterprenerių ir verslo inovatorių bendruomenei dėl trijų ganėtinai aiškių priežasčių:
1. Lietuvoje mažiau įtampos tarp talentų, žinių ir pačių startuolių;
2. Lietuvoje jau subrendo stipri ir efektyvi startuolių eko sistema, kuri gerai bendradarbiauja, dalinasi patirtimi, ryšiais, žiniomis;
3. Na, ir trečiasis komponentas – Lietuvoje pagaliau jau nėra taip sudėtinga pritraukti startuolio vystymuisi būtino kapitalo.
O šiemet mus ištikusi globali pandemija tik dar labiau paryškino Lietuvos, kaip ramios, kūrybai palankios rinkos privalumą. Pažiūrėkite, kas dedasi didelės koncentracijos megapoliuose – Niujorke, Londone, kur visas gyvenimas visomis prasmėmis tapo paralyžiuotas.
Gyvenant Lietuvoje visus šiuos mūsų šalies pasiekimus pastebėti sunkiau, nei nuolat keliaujant ir dažnai turint galimybę Lietuvą stebėti iš šono. Pažanga mūsų šalyje padaryta didelė ir visa tai buvo lemiantis momentas, kodėl aš grįžau iš Londono į Vilnių.
Taip, reikia pripažinti ir „minkštuosius“ faktorius, kurie kartais yra ne ką mažiaus svarbūs – Lietuvoje pragyvenimo ir kūrimo kaštai yra kur kas mažesni, čia taip pat kur kas aukštesnė gyvenimo kokybė, nei sakykime tame pačiame Londone ar Paryžiuje.
Patikėkite, tam, kad ten gyventumei tokiame pačiame lygyje, kaip Lietuvoje, reikėtų uždirbti neadekvačiai daugiau. O visi žinome – startuolio kasdienybė toli gražu nėra klota auksu...
Lietuva – jau seniai globalios rinkos žaidėja
Vienas minusas, kurį pastebiu turint nemažai Lietuvoje gimusių ir užaugusių bei čia kuriančių žmonių – tam tikra mąstymo inercija, esą mes turime mažiau gebėjimų ir galimybių. Nesutinku.
Šiandien žinios ir patirtys yra visiškai globalizuotos, net ir sėdint kokiame Lietuvos vienkiemyje su geru interneto ryšiu gali disponuoti absoliučiai tuo pačiu know-how ir patirties kiekiu, kaip ir Niujorke ar Berlyne. Esmė – tavo požiūrio gylis ir domėjimosi laukas.
Lietuvoje jau seniai sėkmingai veikia daugybė jaunų, talentingų inovatorių, kurie turi išvystę ne po vieną didelį augimo potencialą turintį verslą.
Kasdien besisukdamas Lietuvos startuolių bendruomenėje, matau ne vieną ir ne du sėkmingus Shopify ar panašias e. prekybos platformas išnaudojančius startuolius. Jie inovuoja tobulindami verslo procesus, ieškodami naujų globalių e. komercijos integracijos būdų. Infrastruktūra jau seniai sukurta, tik ja reikia mokėti naudotis.
Akivaizdu – užėjus pandemijai, Lietuvoje užderėjo „pirk e. komercijos svetainę“ pasiūlymų. Kas bent kiek domisi šia sritimi, supranta, kad kurti e. parduotuvę nuo pradžių tolygu gal kokio sunkiai šarvuoto tanko pirkimui. Kur su juo važiuoti? Į ką šaudysi? Šiam tankui vieną kilometrą nuvažiuoti reikia 30 litrų dyzelio, jau nekalbant apie kažkokių karinių tikslų įgyvendinimą... Metalo laužo krūva, ne daugiau.
Esmė yra efektyvaus marketingo kūrimas ir išėjimo į rinką būdų paieška, o ne laiko švaistymas e. svetainių kūrimui „nuo nulio“. Energiją reikia kreiptį į kūrybingą marketingą, versus e. shop‘ų perfekcionizmo paieškas. Srauto konversija, čia esmė.
Šiandien didžiausia vertė slypi integracijos procesuose – kaip tu sugebi iškristalizuoti tikrąją vertę vartotojui ir per skaitmeninę integraciją tą vertę globalizuoti.
Mėgstu pajuokauti, kad tokie dalykai, kaip digital marketing‘as, šiandien kiek per daug mistifikuoti. Realiai tai tiesiog kasdienis darbas su duomenimis, tai matematikos ir kūrybos sinergija.
Internetinėje prekyboje jau seniai menas, dizainas, grožis nuėję į antrą planą, o viskam diriguoja funkcionalumas ir big data – tie duomenys, kuriuos vartotojas palieka po savęs ir kurie leidžia suprasti, analizuoti – kas jam yra svarbiausia ir atitinkamai suformuluoti jam patrauklų pasiūlymą. Marketingas pirmiausiai turi atnešti pamatuotą rezultatą. Ir pageidautina – tai daryti greitai.
Ir svarbiausia – šiandien turbūt būtų sunku rasti verslą, kurio paslaugų ar produktų nebūtų galima skaitmenizuoti ir pasiūlyti internetu. Tik bėda, kad dar dažnai galvojama, jog e. komercija yra rezultatas. Ne, tai yra ilgų ieškojimų, bandymų ir klaidų taisymo procesas. Ilgas kelias.
Vienas žymus milijardierius yra gerai pasakęs – „e. komercija tikrai nebus nemokami pietūs“. Pratęsčiau jo mintį ir pridurčiau – sėkmingą e. komercijos sprendimą galima išvystyti tik metai iš metų kryptingai ir sistemingai gilinantis į vartotojo poreikius, nuolat testuojant, klystant ir mokantis iš savo klaidų.
Na taip, ir nuolat į tai investuojant. Startuolių eko sistemoje yra toks humoristinis posakis – niekas taip greitai nedega, kaip pinigai!
Tačiau sumaniai juos investavus ir atlaikius ne vieną suklupimą, atlygis gali būti didesnis, nei kada tikėjotės. Atlygis už jūsų kantrybę ir sumanumą – globalios vartotojų rinkos dėmesys. Tikiu, kad Lietuvoje stovime ant didelių galimybių slenksčio. Tokios bendrovės, kaip Vinted tai jau įrodė. Manau, įrodysime ir mes!