Paklausus, kas yra finansinės paslaugos ir kas jas teikia, dauguma žmonių veikiausiai pradėtų vardyti bankų tradicines veiklas ir siūlomas paslaugas: indėliai, paskolos, mokėjimai, lizingas, valiutos keitimas ir panašios. Tačiau iš tiesų finansinių paslaugų, kaip ir jas teikiančių įmonių, spektras yra kur kas platesnis. Vien Finansų įstaigų įstatyme įvardyta daugiau nei 20 finansinių paslaugų rūšių, o Mokėjimų įstatymas bei Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas papildomai apibrėžia, kas yra mokėjimų paslaugos ir el. pinigai.
Finansinės technologijos yra būtent tai: finansinės, mokėjimų paslaugos, kai kuriais atvejais jos susijusios ir su elektroniniais pinigais. Vienos „fintech“ įmonės teikia kelias ar keliolika paslaugų, kitos veiklą specializuoja apsiribodamos vos viena ar dviem.
„Fintech“ įmonių prigimtis ir veiklos pagrindas yra efektyvumas. Išplėsdamos pasirinkimą, siūlydamos finansines paslaugas patrauklesnėmis sąlygomis, kurdamos naujus paslaugų teikimo, klientų aptarnavimo ir apskritai veiklos modelius, šios įmonės keičia visą rinką bei ne vieną industriją.
Maksimalus dėmesys efektyvumui
Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad esame trijų bankų šalis, tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 13 bankų ir 6 užsienio bankų filialai. Septyni iš Lietuvoje veikiančių bankų, kaip „SME Bank“, „EMBank“, „Mano bankas“, yra specializuoti – jie turi teisę priimti indėlius, skolinti lėšas, teikti lėšų pervedimo bei kitas įprastas bankines paslaugas, tačiau negali teikti investicinių ir kitų panašaus pobūdžio finansinių paslaugų. Dažnai būtent specializuoti bankai yra vadinami „neobankais“ bei priklauso „fintech“ sektoriui.
Vis dėlto, didžioji „fintech“ sektoriaus dalis telkiasi kitur. Koncentruodamiesi į kelias specifines paslaugas, šie verslai registruojami kaip elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) ar mokėjimo įstaigos (MĮ). Jų skaičius Lietuvoje artėja prie pusantro šimto: šiuo metu įregistruotos 87 EPĮ ir dar 51 – MĮ. Visais minėtais atvejais šiuos rinkos dalyvius licencijuoja ir prižiūri Lietuvos bankas ir jie gali vykdyti pinigų perlaidas, tarptautinio mokėjimo operacijas, grynųjų pinigų įmokėjimo ir išėmimo paslaugas, tiesioginio debeto bei kredito pervedimus ir panašiai.
Taigi „fintech“ įmonių veiklos laukas yra siauresnis nei bankų, tačiau dėl efektyvaus technologijų panaudojimo tiek verslo, tiek privatiems klientams suteikia daugiau lankstumo ir patogumo. O tai reiškia palankesnes sąlygas, tereikia tik pasidomėti, ką siūlo „fintech“ sektoriaus atstovai. Rinktis išties yra iš ko.
Taupo laiką ir nervus
Vertinant paslaugų apimtis ir vartotojų skaičius, didžiausią „fintech“ sektoriaus pyrago dalį atsiriekia mobiliųjų piniginių ir mobiliųjų mokėjimų paslaugos – būtent jomis dažniausiai naudojasi klientai. Dar „PayPal“ mus išmokė, kad pavedimai draugams ar atsiskaitymai už internetu įsigytas prekes ir paslaugas neprivalo būti sudėtingi, o vėliau iškilę tokie milžinai, kaip „Revolut“, „Apple Pay“ ir „Google Pay“, kasdienėms finansinėms paslaugoms suteikė dar daugiau greičio, patogumo ir lankstumo.
Šiandien daugybei žmonių jau įprasta restorano sąskaitą pasidalyti turint tik kartu pietavusių draugų ar kolegų telefono numerius, parduotuvėje atsiskaityti prilietus telefoną prie banko kortelių aparato, o už pirkinius internetu ar aptarnavimo paslaugas sumokėti vos keliais mygtukų paspaudimais. Taip pat paprasta paaukoti ne pelno siekiančioms organizacijoms, savanoriams, padedantiems rusijos karo užpultai Ukrainai, žemės drebėjimo nuniokotoms Turkijai bei Sirijai ir panašiais tikslais.
Vėlgi, visam tam nereikia daugybės kortelių, slaptažodžių ar kodų generatorių, tik vieno įrenginio – telefono, o pinigai gavėją pasiekia akimirksniu. Patogu, paprasta, taupo laiką ir išsprendžia daugelį rezonansinių problemų, kurioms greitis yra labai svarbu.
Galimybė efektyviau įdarbinti pinigus
Viena iš labiausiai viešojoje erdvėje aptariamų finansinių paslaugų sričių pastaruoju metu yra investavimas. Lietuvos gyventojai, nuo seno įpratę laikyti pinigus bankuose, šiuo metu juose turi daugiau kaip 19 mlrd. eurų indėlių. Lietuvos banko duomenimis, kovo mėnesį už terminuotąjį 12 mėnesių indėlį siūlyta nuo 0,25 iki 3 proc. metinių palūkanų, už kaupiamąjį – nuo 0,02 iki 2,90 proc. metinių palūkanų.
Dviženklė infliacija skatina žmones dažniau pagalvoti apie alternatyvius investavimo būdus. Šiuo klausimu taip pat galėtų padėti „fintech“ bendrovės – tarpusavio skolinimo, sutelktinio finansavimo ir investavimo platformos. Jose, priklausomai nuo finansuojamo objekto, projekto ar paraiškos, už indėlį vienų metų laikotarpiui galima tikėtis gauti 7–12 proc. palūkanas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė investavimo laikotarpiu gali ir mažėti, ir didėti. Prieš investuojant, rekomenduoju susipažinti su galimomis rizikomis ir įvertinti, ar šios rizikos jums yra priimtinos.
Atveria naujas galimybes
Dar vienas finansinių technologijų sektoriaus išskirtinis bruožas – rinkų ir paslaugų demokratizacija. Kitaip sakant, paprastiems vartotojams tampa prieinama tai, kuo anksčiau naudotis buvo labai sudėtinga.
Paprastas pavyzdys – prekyba vertybiniais popieriais. Anksčiau paprastam vartotojui, nesinaudojant tarpininkais ar biržos maklerių paslaugomis, buvo sudėtinga įsigyti tarptautinių kompanijų akcijų, ką bekalbėti apie kasdienę prekybą jomis. Viską pakeitė tokios programėlės, kaip „Revolut“ ar „Acorns“. Dabar net eilinis investavimo mėgėjas gali prekiauti įvairiausių pasaulinių kompanijų akcijomis bet kur ir bet kada, tereikia turėti mobilųjį įrenginį ir interneto ryšį.
Manau, esate girdėję posakį – kas ieško, tas randa. „Fintech“ bendrovės yra sukūrusios daug paslaugų, el. įrankių, kurie gali padėti jums lengviau suprasti ir valdyti finansus, investavimą, aiškintis ir išspręsti finansavimo klausimus. Tereikia skirti šiek tiek laiko ir net neabejoju, kad rasite sau tinkamą sprendimą.