Vartotojų poreikis žinoti tiesą apie žalius teiginius
Iš tiesų Europos komisija dar 2020 m. lapkričio 13 d. komunikate „Naujoji vartotojų darbotvarkė“ konstatavo, jog Europos Sąjungos (ES) vartotojams vis didesnį susirūpinimą kelia neigiamas poveikis aplinkai ir ankstyvas nusidėvėjimas, o vartotojai dažnai skundžiasi, kad įsigytos prekės greitai tampa netinkamos naudoti ir yra gaminamos aplinkai kenksmingomis sąlygomis; 85 proc. asmenų, spręsdami, ar pirkti prekę, norėtų būti geriau informuoti apie jos patvarumą. Kadangi vartotojų susirūpinimas didelis, verslo tikslas pateisinti šiuos lūkesčius – siūlyti tvarius produktus ir paslaugas.
Didėjančios manipuliacijos tvarumu
Deja, neretai verslas linkęs apsimesti žalesniu, nei yra iš tiesų. Europos Komisija suformulavo ekologinio manipuliavimo (dar kitaip vadinamo žaliojo smegenų plovimo) sąvoką: tai pateikimas vartotojui informacijos, kuri nėra teisinga arba kuri pateikta painiai ar klaidinamai, ir dėl to susidaro klaidingas įspūdis, kad produktas arba įmonė yra ekologiškesnė. ES teisinis reguliavimas kryptingai plečiamas siekiant vartotojus apsaugoti nuo ekologinio manipuliavimo ir verslui derėtų į tai atkreipti dėmesį.
Europos Komisija ėmėsi ginti vartotojus prieš ekologinį manipuliavimą
2022 m. kovo 30 d. parengtas Europos Komisijos pasiūlymas, kuriuo siekiama sustiprinti vartotojų teises iš dalies pakeičiant dvi direktyvas, kuriomis ES lygmeniu ginami vartotojų interesai: Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą 2005/29/EB ir Vartotojų teisių direktyvą 2011/83/ES. Konkrečiau, pasiūlymu siekiama padėti kurti žiedinę, švarią ir žalią ES ekonomiką, suteikiant vartotojams daugiau galių priimti pagrįstus sprendimus dėl pirkimo ir taip prisidėti prie tvaresnio vartojimo. Juo taip pat kovojama su nesąžininga komercine veikla, dėl kurios suklaidinti vartotojai nesirenka vartoti tvariai. Šis pasiūlymas yra viena iš ES Žaliojo kurso dalių.
Siūlomi reguliavimo pakeitimai
Taigi, be kitų pakeitimų siūloma įtvirtinti šiuos draudimus verslui:
- draudžiama nurodyti tvarumo ženklą, kuris nėra pagrįstas sertifikavimo sistema arba sukurtas valdžios institucijų;
- draudžiama vartotojams skirtose rinkodaros priemonėse naudoti bendro pobūdžio ekologiškumo teiginius, jeigu produkto ar prekiautojo puikaus aplinkosauginio veiksmingumo negalima įrodyti pagal Reglamentą (EB) 66/2010 (dėl ES ekologinio ženklo), valstybėse narėse oficialiai pripažįstamas ekologinio ženklinimo sistemas ar kitus taikomus ES teisės aktus, susijusius su teiginiu;
- draudžiama skelbti ekologiškumo teiginį apie visą produktą, jeigu jis iš tikrųjų susijęs tik su tam tikru produkto aspektu; ir kt.
Direktyvų pakeitimų tikslus siūloma įgyvendinti ir papildant privalomos vartotojui pateikti informacijos sąrašą, kurią vartotojas turi gauti prieš jam įsipareigojant pagal bet kokią sutartį. Pavyzdžiui, jei taikoma, verslininkas privalės pateikti informaciją apie prekių taisomumo įvertį, kuris bus nustatomas pagal ES teisėje nurodytą metodą. Tokiu būdu vartotojas, prieš priimdamas sprendimą įsigyti prekę, žinos, kokios yra galimybės ją pataisyti. Jei prekės taisymas bus sudėtingas ar neįmanomas, galbūt vartotojas daugiau investuos į kitą prekę, kurią bus galima lengvai pataisyti, taip išvengiant bereikalingų atliekų.
Siūlomi direktyvų pakeitimai į visų ES valstybių narių teisę turėtų būti perkelti nuo pakeitimų priėmimo per 18 mėn., o imti taikyti – ne vėliau kaip per 24 mėnesius. Žinoma, kad laimės verslai, kurie pradės rengtis galimiems pokyčiams iš anksto.
Verslas jau dabar turi laikytis draudimo klaidinti vartotojus
Verslininkams svarbu suprasti, kad ir iki minėtų direktyvų pakeitimų jie turi bendrą pareigą pateikti teisingą ir esminę reikiamą informaciją, kad vartotojas galėtų priimti informuotą sprendimą įsigyti prekę ar paslaugą. Be to, reklaminė informacija turi būti ne tik teisinga, bet verslininkas turi ir turėti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šios informacijos teisingumą. Taigi, jei verslininkas vartos teiginį „tausojantis gamtą“, jis privalės objektyviais įrodymais įrodyti šio teiginio teisingumą.
Kai verslininkas nesugeba įrodyti savo naudojamų teiginių teisingumo, jam gali grėsti bauda už klaidinamos reklamos naudojimą, kuri gali siekti iki 6 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, neviršijant 200 tūkst. eurų.
Priežiūros institucijos jau atkreipė dėmesį į ekologinį manipuliavimą
Beje, nors teismų praktika dėl ekologinio manipuliavimo dar tik formuojasi, tačiau įvairių šalių priežiūros institucijos skiria vis daugiau dėmesio šiai sričiai. Pavyzdžiui, šių metų liepos mėnesį Jungtinės Karalystės rinkos priežiūros tarnyba pradėjo tyrimą dėl greitosios mados prekybinio tinklo „ASOS“ skelbiamos informacijos apie tai, jog jų parduodami drabužiai iš tiesų yra tvarūs, ir ar nėra klaidinami tokie reklaminiai teiginiai kaip „responsible edit“ (liet. atsakinga versija – red.).
Kiek tai susiję su Lietuvos rinka, 2020 m. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko stebėseną dėl žaliųjų teiginių vartojimo reklaminėje veikloje. Stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad įvertinus beveik 100 atrinktuose tinklalapiuose pateikiamų žaliųjų teiginių, tokių kaip „ekologiškas“, „natūralus“, „pagamintas iš perdirbtų medžiagų“, „tausojantis aplinką“, „organiškas“ ir pan., buvo nustatyta, jog verslininkai ne visada turėjo įrodymų, pagrindžiančių žaliųjų teiginių teisingumą.
Matyt, jog investicijos į tvaraus verslo kūrimą gali subliukšti dėl pernelyg abstrakčios ir klaidinamos komunikacijos apie verslo žalumą. Vartotojų galia yra didžiulė ir vartotojai vis labiau iš verslo reikalauja pokyčio bei atsakingo veikimo, o valstybės suteiks tam reikiamus įrankius.