Istorinė sausra Europoje pernai turėjo įtakos ne tik laivybai, kai net didžiosiomis žemyno upėmis nebegalėjo plaukti pilni laivai. Kroviniams nejudant ir stringant tiekimo grandinėms, didėjo verslo išlaidos. Tai tik vienas pavyzdys, iliustruojantis dvigubo materialumo principą – žmogaus veiklos nulemta klimato kaita sukelia daug įvairių padarinių, kurie turi neigiamą finansinę įtaką verslui.
Prieš porą metų Europos Centrinio Banko (ECB) atlikta analizė parodė, kad, nesiimant jokių veiksmų dėl klimato kaitos ir toliau sparčiai didinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, vidutinė įmonė Europoje iki 2050-ųjų praras apie 40 proc. pelno. Kai kuriems pasaulio regionams šis šiltnamio efekto scenarijus būtų dar skausmingesnis – Pietryčių Azija galėtų netekti net trečdalio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Įvairioms įmonėms skirtingi sprendimai
Norint stabdyti klimato kaitą, daugeliui įmonių būtini pokyčiai. Kad įmonės tikslingai veiktų aplinkosaugos srityje, pirmiausia joms reikia išsamiai įvertinti savo poveikį klimatui, nes įvairios verslo sritys daro skirtingą įtaką aplinkai. Pavyzdžiui, įmonėms, kurioms labai svarbi energetika, pagrindiniu tikslu turėtų tapti perėjimas prie atsinaujinančių energetikos šaltinių ir energinio efektyvumo didinimas. Tos įmonės, kurios sunaudoja daug žaliavų, turėtų siekti pereiti prie žiedinės ekonomikos principų. Transporto sektoriuje veikiančių įmonių pagrindinis tikslas šiuo metu turėtų būti palaipsniui, bet užtikrintai atsisakyti iškastinio kuro ir didinti krovinių vežimo efektyvumą.
Visi išvardyti būdai yra suderinami su bendrais verslo tikslais, kurie paprastai atitinka tris pagrindines kryptis: didinti pajamas, efektyvumą ir valdyti riziką. Tvarumas dera prie kiekvieno iš šių tikslų. Pirma, tvarūs produktai ar paslaugos gali padėti atverti duris į naujas rinkas arba rasti naujų klientų. Pasaulinės konsultacijų bendrovės „McKinsey“ studija atskleidė, kad tvarumas gali pagerinti įmonės veiklos produktyvumą, o pelningumą pakelti net iki 60 procentų. O kaip tvarumo principų įgyvendinimas gali padėti taupyti sąnaudas, rodo įmonių, kurios dar prieš kelerius metus pradėjo energinio efektyvumo didinimo iniciatyvą ar rado būdų, kaip dar kartą panaudoti perdirbamas medžiagas ar atliekas paversti antrinėmis žaliavomis, patirtis.
Europos Sąjunga (ES) siekia, kad panašių verslo iniciatyvų daugėtų. Viena vertus, siekį tapti klimatui neutralia ekonomika pagrindžia vis nauji reglamentai ir ribojimai, antra vertus, 2020-aisiais ES priėmė sprendimą į klimato kaitos mažinimą investuoti daugiau negu 1 trilijoną eurų ir verslui atverti naujų perspektyvų. Apibendrinant galima teigti, kad šie du – ribojimo ir skatinimo – poliai yra nuolatinė paskata įmonėms kurti savo tvarumo strategijas ir jas integruoti į verslo plėtros strategijas, verslo planavimą ir trumpalaikius bei ilgalaikius užmojus. Gausėjanti praktika liudija, kad tvarumas nebėra tik dar vienas tam tikrų projektų rinkinys.
Pokyčiai apima ištisas verslo ekosistemas
Galima sakyti, kad tvarumo kryptimi judančios įmonės apdairiai atlieka svarbius namų darbus, nes Europos Komisija vis aktyviau įtvirtina reikalavimus, susijusius su tvarumu. Pavyzdžiui, nuo 2025-ųjų visos didžiosios įmonės, turinčios daugiau negu 250 darbuotojų ir ne mažesnę negu 40 mln. eurų apyvartą, privalės atskleisti su tvarumu susijusius duomenis, tokius kaip CO2 emisijos indeksas, tvarumo strategija, klimato materialumas ir kita. Kartu griežtinami reikalavimai kai kurioms pramonės įmonių grupėms – automobilių, pakuočių gamintojų ir kitoms. Antai gėrimų gamintojai nuo 2025 metų turės pasirūpinti ir užtikrinti, kad kiekviena pakuotė būtų sudaryta iš ne mažiau kaip 25 proc. perdirbtos, antrinės žaliavos. ES siūlo, kad ši kartelė iki 2030 metų pakiltų iki 30 procentų. Kartu tai rodo, kad atsakomybė už plastiko taršą tenka ne tik plastiko gamintojams, bet ir jų verslo partneriams.
Partnerystės ir dar platesnis bendradarbiavimas būtinas, kad klimato kaitos iššūkiai būtų sprendžiami efektyviai – tampa įprasta, kad tarptautinės bendrovės, didieji rinkų dalyviai ne tik patys įgyvendina, bet ir stebi, kaip jų partneriai ir susijusios trečiosios šalys vykdo tvarumo įsipareigojimus. Kitaip tariant, didžiųjų bendrovių nustatyti reikalavimai tiekėjams ir partneriams reiškia, kad vis daugiau mažų įmonių irgi privalo sukti žaliąja kryptimi. Taip nauji tvarumo standartai plinta per visą verslo ekosistemą.
Savo ruožtu bankai įtraukia tvarumo kriterijus vertindami įmones skolinimo procese. Įprasta, kad griežtesni reikalavimai keliami įmonėms, kurios priklauso taršioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, energetikos. SEB bankas yra nustatęs vidinius normatyvus, kuriuos nuosekliai griežtins kas metus iki 2030 metų, kiek paskolų gali suteikti didelį CO2 pėdsaką paliekančioms energetikos įmonėms ir kokių permainų jos turi imtis norėdamos mažinti taršą.
Apskritai, jeigu verslas savo strategijoje atsižvelgia į tvarumo aspektą, tai rodo pastangas atitinkamai valdyti fizinės klimato kaitos, reguliavimo ir finansavimo riziką. Ir investuotojams, ir finansuotojams tai labai svarbu. Tvarumas, arba ESG kriterijai, jau dabar yra įtraukiami ir į kreditavimo procesą, ir į rizikos vertinimą, o ECB ir kitos institucijos vis daugiau reguliuos bankus, skolinančius įmonėms.