Iš kur toks įspūdis? Ir į ką derėtų atkreipti dėmesį verslo vadovams, siekiantiems toliau judėti darnios plėtros keliu ir kurti ilgalaikę verslo sėkmę?
Pokyčio variklis – verslo lyderiai
Kas galėtų paskatinti įmones rengti ir įgyvendinti tvarumo strategijas, aktyviau prisidėti mažinant poveikį aplinkai? Atsakymas į šį klausimą yra ir gana paprastas ir kartu sudėtingas. Paprastas, nes pagrindų pagrindas turėtų būti įmonės vadovų požiūris. Visgi kartais dar susidaro įspūdis, kad tvarios veiklos ataskaita ir strategija kai kurioms įmonėms reikalinga tik todėl, kad visi apie tai kalba.
Verta atminti, kad tvarumo strategija įmonei būtina, kad bendrovės veikla atitiktų nuolat augančius vartotojų, investuotojų ir finansuotojų lūkesčius, besikeičiančius tarptautinių ir šalies teisės aktų reikalavimus. Kiekviena įmonė pirmiausia turėtų šiuos lūkesčius atidžiai įvertinti, analizuoti kitų bendrovių, partnerių ir konkurentų veiklą ir geriausios praktikos pavyzdžius bei nusibrėžti savo kelią tvarumo link.
Tačiau gali būti, kad reikia kiek daugiau negu tokio funkcinio požiūrio į tvarumą pokyčio. Siekio veikti tvariai verslui nebeužtenka, bendrovėms svarbu suvokti, kad jų veikla privalo būti atkurianti, atitaisanti, regeneruojanti.
Bendrovė „Microsoft“ 2020 metais jau paskelbė, kad išvalys per visą savo veiklą išskirtą anglies dvideginio kiekį: iki 2030 m. taps nulinės CO2 emisijos įmone, o iki 2050 m. pašalins tą patį anglies kiekį, kokį ji kada nors išmetė iš aplinkos nuo bendrovės veiklos pradžios – 1975 metų.
Tvarioji lyderystė
Tvarioji lyderystė prasideda nuo suvokimo, kaip kiekvienas organizacijos narys prisideda prie darnios visuomenės plėtros, individualių veiksmų vertės pripažinimo. Suprantama, atsakingų lyderių pasaulėžiūra apima gerokai daugiau negu jų pačių vaidmenį ir funkcijas, šių lyderių vadovaujamas organizacijas ar sektorius. Suprantama, jų nereikia įtikinti, kad tvarumo strategija įmonei reikalinga – greičiausiai šie vadovai tokiomis strategijomis ne tik jau senokai vadovaujasi, bet ir skatina tai daryti kitus.
Taigi suvokdami, kad teigiami pokyčiai versle arba jo stagnacija kyla iš svarbiausio šaltinio, verslo vadovų, galime teigti, kad tvarioji lyderystė yra įgūdis, kurį šiuo metu svarbu ugdyti ir puoselėti ilgalaikės sėkmės siekiančiam verslui.
Didėja spaudimas keistis
Palyginti visai neseniai daugelio veiklos sektorių klientams tvarumas buvo gerokai mažiau svarbus negu šiuo metu, tad, suprantama, ir įmonės tam skyrė kur kas mažiau dėmesio.
Šiuo metu padėtis kitokia. Auga itin reikli jaunoji karta, kuri vis dėmesingesnė prekių ir paslaugų poveikiui aplinkai. Pernai ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atlikta Lietuvos moksleivių apklausa rodo, kad net 75 proc. 9-12 klasių moksleivių išreiškė nuomonę, kad šiuolaikinis verslas privalo būti tvarus, 48 proc. teigė, kad pelnas neturi būti šiandienos organizacijų pagrindinis tikslas ir net 48 proc. apklaustųjų nuomone – verslas turi spręsti globalias problemas.
Tačiau keičiasi ne tik visuomenės prioritetai – spaudimą keistis verslas patiria ir iš teisinės bei investicinės aplinkos. Europos Sąjungos siekis iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu žemynu ir su tuo susiję tarptautinių bei valstybių narių teisės aktų pakeitimai reiškia vis griežtesnius reikalavimus įmonėms. Didesnėms bendrovėms tvarios veiklos ir tvarumo atskaitomybės reikalavimas jau tapo neišvengiamas ir greitai bus reglamentuotas Europos Sąjungoje.
Investuotojai ir finansų institucijos taip pat vis labiau atsižvelgia į įmonių tvarumą, svarstydamos, kam skirti lėšas. SEB bankas taip pat stengiasi pakeisti verslo paskolų portfelį taip, kad jame didėtų tvaraus verslo paskolų dalis. Taigi itin didelį neigiamą poveikį aplinkai darantys sektoriai ir pokyčių nesiimančios įmonės taps vis mažiau patrauklios finansuotojams. Ir priešingai: bendrovės, turinčios aiškius emisijų mažinimo ir verslo pertvarkos planus, nuolat mažinančios neigiamą poveikį aplinkai, sulauks kur kas didesnio investuotojų dėmesio.
Svarbu pažymėti, kad net ir dideles CO2 emisijas turinti įmonė šiandien turi visas galimybes gauti finansavimą, jei ji yra aiškiai apsibrėžusi strategiją, kaip planuoja pertvarkyti savo veiklos procesus, diegti naujas technologijas ir ieškoti žaliųjų alternatyvų, kurios padėtų mažinti išmetamų dujų kiekį ir taip pasiekti tam sektoriui būdingus aukščiausius tvarumo tikslus.
Du trečdaliai – be strategijos
Galime teigti, kad tvarumas įsitvirtina tarp aukščiausių daugelio šalies bendrovių veiklos prioritetų. Tai liudija ir ta aplinkybė, kad vis dažniau tarp įmonių, ypač didesnių, vadovų išvystame ir tvarumo vadovą.
Pernai rugsėjį SEB bankai Baltijos šalyse atliko didžiųjų įmonių finansų direktorių apklausą, kuri rodo, kad kas penkta tyrime dalyvavusi Lietuvos įmonė turėjo už darnią verslo plėtrą atsakingą tvarumo vadovą, kurio pagrindinė, o ne viena iš kelių atsakomybė yra susijusi su tvarumu.
60 proc. didžiųjų Lietuvos įmonių teigia jau vertinančios savo gaminių ir paslaugų poveikį aplinkai. Vien tai, kad daugeliui įmonių svarbu, koks yra poveikis aplinkai, yra išties sveikintina žinia, tačiau reikėtų paminėti ir tai, jog apie dešimtadalis visų Baltijos šalių įmonių neplanuoja to daryti. Jei tiek pažengę šalies verslo flagmanai, galime pagrįstai manyti, kad mažų ir vidutinių įmonių darbotvarkėje tvari plėtra užima dar žemesnes pozicijas.
Svarstytinos įvairios priežastys, kliudančios šalies verslui ryžtingiau ir kryptingiau žengti tvarios plėtros keliu. Visų pirma, tikėtina, įmonėms tiesiog trūksta žinių ir įgūdžių tvarumo strategijoms kurti. Bendrovės dažnai nežino, nuo ko ir kaip pradėti. Nepakanka ir duomenų bei informacijos, su tvarumu susijusių veiklos rodiklių, o tai riboja galimybes objektyviai vertinti ir planuoti įmonių veiklą tvarumo srityje.
Ne mažiau svarbu atsiminti, kad verslo tvarumo pokyčiui įgyvendinti būtinos ilgalaikės pastangos. Šis pokytis labiau primena maratono bėgimą, o ne sprintą, ir tam reikia tinkamai pasirengti bei skirti nuolatinį dėmesį.