Nebendraukite su sukčiais
Iš žiniasklaidos, istorijų socialinėje medijoje dažnas įsivaizduojame, ko norėtų ir ko prašytų finansiniai sukčiai, jei būtume jų užklupti. Tačiau net ir tuo atveju, jei manote, kad puikiai žinote visas sukčių taktikas, o nagai niežti leistis į pokalbį ir pažiūrėti, kas bus – nedarykite to. Sukčiai yra įtaigos meistrai, jie yra išmokyti ir žino daugybę galimų scenarijų, kaip potenciali jų auka gali pasielgti, nesutrinka nei vienoje situacijoje. Tai gali sukelti pasitikėjimą net ir tuo atveju, jei pokalbio pradžioje buvote skeptiškas.
Per savo praktiką man teko susidurti su istorija, kai į sukčių skambutį atsiliepęs žmogus nutarė su jais pažaisti – diktavo neteisingus prisijungimo prie interneto banko kodus, kol galop užblokavo savo prieigą. Tačiau sukčiai nesutriko – policijos pareigūnais nuo pat pradžių prisistatę apgavikai paklausė, ar žmogus žino, kad už trukdymą atlikti tyrimą policijai gresia baudžiamoji atsakomybė. Sutrikusi sukčių auka atblokavo savo prieigą ir padiktavo tikruosius prisijungimo duomenis, nors skambučio pradžioje puikiai suprato, kad susiduria su sukčiais.
Todėl svarbiausia ir pagrindinė taisyklė – nebendrauti su sukčiumi. Tiesiog nemandagiai padėti telefoną, daugiau neatsiliepti, užblokuoti skambinančiųjų telefono numerį ir nesileisti įpainiojamiems į pinkles.
Niekam neatskleiskite savo duomenų
Atrodytų, viešojoje erdvėje bene dažniausiai kartojama, kad niekas neturi teisės prašyti jūsų asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų – nei jūsų bankas, nei jokia valstybinė institucija ar policija.
Tačiau mūsų duomenys rodo, kad gyventojai vis dar dažnai nėra užtikrinti ir paklausti, kuri Lietuvoje veikianti institucija gali prašyti asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų, sutrinka.
Atminkite, kad, jei kas prašo jūsų asmeninių prisijungimo duomenų ar prisijungti prie interneto banko leidžiančių programėlių PIN kodų – jų atskleisti niekam nevalia ir niekas neturi teisės jų prašyti.
Neskubėkite spausti įtartinų nuorodų
Jei gavote el. laišką ar žinutę, kuri atrodo įtartina, neskubėkite spausti ten esančių nuorodų, atidaryti priedų ar paveikslėlių. Finansinių apgavikų klastojami laiškai ir SMS žinutės – viena dažniausių sukčiavimo taktikų. Svarbu žinoti, kad sukčiai, siųsdami apgaulingas SMS žinutes, gali pasirinkti bet kokį vardą ar pavadinimą, kad sukeltų pasitikėjimą. Pavyzdžiui, sukčiaus, kuris pasivadino Valstybine mokesčių inspekcija ar jūsų banko vardu, žinutė gali atsidurti tame pačiame susirašinėjimo lange su šiomis įstaigomis, nes taip sugrupuos jūsų telefonas.
Todėl interneto banko adresą naršyklėje visada įveskite patys arba junkitės per oficialią banko svetainę. Nepasitikėkite bet kuria jums atsiųsta nuoroda.
Nesusiviliokite tuo, kas skamba pernelyg gerai
Milžiniška nuolaida internete niekada anksčiau nematytoje el. parduotuvėje? Itin pelninga investicijų grąža, kurią gaunate, kai telefonu paskambinęs investavimo specialistas sukuria jums paskyrą ir jūs pabandote investuoti kelis šimtus eurų? Greičiausiai, tokia parduotuvė internete net neegzistuoja, o investavimo bendrovė dings kaip į vandenį vos jums panorus atgauti uždirbtą pelną. Tai vieni dažniausių sukčių metodų.
Todėl būkite budrūs ir kritiški, jei sulaukiate pasiūlymų, kurie tiesiog per geri, kad būtų tiesa. Nepasiduokite lengvų pinigų ar itin pigių prekių vilionėms.
Negalvokite, kad jums taip nenutiks
Deja, kaip rodo praktika, finansinių sukčių auka gali tapti kiekvienas – tai visiškai nepriklauso nuo išsilavinimo, socialinės padėties ar nuo užimamų pareigų. Kai mus netikėtai užklumpa gerai psichologiškai pasiruošę sukčiai, susigaudyti, kad patekote į apgavikų rankas, gali būti nelengva.
Todėl visada kritiškai vertinkite telefonu, el. paštu, žinutėmis gaunamus pasiūlymus, atsargiai vertinkite naujus pažįstamus socialiniuose tinkluose, nesileiskite suviliojami lengvu uždarbiu ir perdėm pelningomis investicijomis.