Įprastas el. aukcionas ir atvirkštinis el. aukcionas – tarp populiariausių

Teisinių paslaugų pirkimui yra keletas el. aukcionų rūšių, iš kurių populiariausios yra dvi. Pirmoji – tai tradicinis aukcionas, kai klientai nustatytai paslaugai gauti internetu teikia savo kainų pasiūlymus. Čia pardavėjas, t. y. teisininkų kontora, besivaržant klientams, siekia gauti aukščiausią kainą. Kitas, šioje srityje daug labiau įprastas el. aukcionų būdas, – taip vadinamas atvirkštinis aukcionas. Tokiu atveju dėl sutarties su klientu varžosi jau teisininkų kontoros, kurios iki iš anksto nustatytos el. aukciono pabaigos turi pasiūlyti geriausią savo kainą. Kaina šiuo atveju vis labiau mažėja, o jos žemiausia riba atvirkštiniame el. aukcione nebūtina yra nustatyta.

Tokio tipo el. aukcionai teisės srityje atrodo kaip labai paprastas ir greitas būdas įsigyti teisines paslaugas. Tarp privalumų nurodomas laiko ir lėšų taupymas, patogumas, mažesnė biurokratija ir didesnis skaidrumas. Abi el. aukciono dalyvių pusės geriau orientuojasi, kokios kainos vyrauja rinkoje, o naujoms kontoroms tai tampa vienas iš būdų lengviau įsilieti į rinką. Atrodytų, sudarytos visos sąlygos suklestėjimui, tačiau el. aukcionus pasitinka skeptiškas tiek teisininkų, tiek klientų vertinimas.

El. aukcionai – tai lenktynės iki kainos dugno

Apie minėtus privalumus buvo garsiai kalbama ir tada, kai prieš beveik dešimtmetį JAV kilo pirmoji el. aukcionų banga, sukelta ambicingų jaunų teisininkų. Štai 2011 m. Niujorke su skambiu šūkiu „Tegul teisingumas tampa įperkamas“ buvo paleista el. aukcionų platforma „Shpoonkle“, pirmąkart rinkoje pristačiusi atvirkštinį el. aukcioną. Tačiau agresyviai į rinką įėjusi naujovė, netrukus sulaukusi ir konkurentų, po kelerių metų tyliai užgeso, o buvęs „Shpoonkle“ įkūrėjas Robert Grant Niznik nebedirba teisės srityje.

„Tai yra lenktynės iki pat dugno. Teisininkai varžosi vienas su kitu dėl to, kad sumokėtų mažiausią kainą teisinių problemų kamuojamam anoniminiam klientui“, – taip atvirkštinį el. aukcioną tuo metu kritikavo Susan Cartier Liebel, „Solo Practice University“ įkūrėja. Lygiai tokia pati aštri kritika dėl kainos, kaip vienintelio svarbiausio kriterijaus, lydi ir pastaruoju metu pakilusią antrąją el. aukcionų įkūrimo bangą, kuri pasiekė ir Lietuvą.

Konkurencija dėl kainos stipriai mažina kokybę

Pasak Didžiojoje Britanijoje Vyriausybės užsakymu atlikto tyrimo išvadų, pats el. aukcionų principas itin skatina teisininkų konkurenciją dėl kainos, kai tampa nebesvarbi teisinės paslaugos kokybė ir suteikiama vertė. Pirkėjas, įsitraukęs į aukcioną, apie šiuos dalykus paprasčiausiai pamiršta. Vieninteliu kriterijumi jam tampa mažėjanti kaina. Deja, tai reiškia ir mažėjančią kokybę. Teisininkams tai taip pat gali būti problema, nes, siekdami gauti klientą, jie gali nusileisti iki žemiausios kainos, dėl kurios nebegali užtikrinti profesionalaus rezultato, o kontorai tokios sutarties pasirašymas tampa finansiškai nenaudinga našta.

Su šiomis išvadomis sutinka ir advokatas Laimonas Marcinkevičius, advokatų kontoros Marcinkevičius ir partneriai „Juridicon“ vadovaujantis partneris, paprašytas pakomentuoti teisinių paslaugų pirkimą el. aukcionuose.

„Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo greita paslauga, tačiau ji nėra tokia naudinga nei pirkėjui, nei pardavėjui. Teisininkui suteikti, o klientui gauti individualizuotą paslaugą, atsižvelgiant į jo konkrečią situaciją, yra labai svarbu, nes nuo to labai priklauso paslaugos kokybė ir rezultatas. Sakykime, klientui reikia su darbo teise susijusios sutarties, kurią galima įsigyti el. aukciono platformoje. Čia iškart susiduriama su kainos už darbo sutartį amplitude nuo iki. Nurodytos skirtingos kainos, tačiau kuo skiriasi sutartis už vieną ar kitą kainą, ką konkrečiai gauna klientas? Tai neparašyta. Mano nuomone, siūlymas internetu pirkti neaišku ką yra daugiau nei vartotojo klaidinimas“, – įsitikinęs advokatas.

Standartiniai dokumentai el. aukcione – ne išeitis

L. Marcinkevičiaus teigimu, net jei minėtos darbo sutarties ieško maža įmonė, kuri tiki, kad jai tinka vieno dokumento šablonas, internete galima rasti ne vieną darbo sutarties pavyzdį, kuriuos vėliau galima palyginti tarpusavyje ir sudaryti sau tinkamą sutarties variantą. „Kam tuomet leisti pinigus ir gaišti laiką aukcione? Apie sudėtingesnių teisinių paslaugų pirkimą el. aukcionuose apskritai sunku kabėti. Vargu, ar tai įmanoma. Svarbu prisiminti ir tai, kad klientas pats yra atsakingas už tai, jei tokiame el. aukcione įsigyta prekė neatitiks įstatymų ar neapsaugos jo nuo baudos“, – pastebėjo teisininkas.

Pasak L. Marcinkevičiaus, el. aukcionuose dažnai parduodami standartiniai dokumentai, kurie didesnei ar specifine veikla užsiimančiai įmonei visiškai netinka. Tai būna lakoniški, pačias bendriausias nuostatas apimantys pavyzdžiai, dažnai tiesiog atkartojantys teisinį reguliavimą.

El. aukcione esminiu tampa individualus aprašymas

Jei individualus asmuo ar įmonė dalyvauja atvirkštiniame el. aukcione, kur dažniausiai prašoma apibūdinti savo situaciją, pateikti ją el. aukcionui, kad vėliau būtų galima rinktis iš kelių teisininkų pasiūlymų, šis aprašymas tampa itin svarbus. Tai ypač pabrėžia užsienio teisininkai, patariantys el. aukcionų dalyviams. Aiškus paslaugos, kurią norima įsigyti, ir savo problemos aprašymas klientui yra vienas iš esminių kriterijų, pagal kuriuos galima nuspręsti, ar verta dalyvauti bet kokio tipo el. aukcione. Aprašymas ir tinkamas jo suvokimas nulemia, kodėl taip smarkiai gali skirtis kainos už tą pačią teisinę paslaugą.

Svarbu nenuvertinti ir el. aukcione patiriamų emocijų įtakos. Teisininkams jos dažnai trukdo laikytis nusibrėžtos ribos laiku išeiti iš aukciono, nebandant bet kokia kaina gauti klientą. Klientams, kurie dažnai į teisininkus kreipiasi lydimi streso ir įtampos, šios emocijos neleidžia kuo tiksliau apibūdinti problemą ir nuspręsti, kas – individualus susitikimas su teisininku ar teisinės paslaugos įsigijimas internetu – jam šiuo metu labiausiai tinka.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)