Prie nuotolinio darbo kai kurios įmonės sugebėjo pereiti per naktį, bet tinkamai suvaldant galimą ligos atvejį „nakties“ sau leisti negalėtume. Iš anksto aiškiai nustatytos gairės yra būtinos. Kai kurios darbovietės tam pasiruošė, ne viena dešimtis jau susidūrė ir praktiškai, taip pat, laimei, nemažai ir tokių, kurios džiaugiasi neturėdamos nei vieno atvejo ir tikisi, kad taip bus ir toliau.
Žinoma, nereikia dirbtinai kelti baimių, bet atsarga gėdos nedaro. Turime saugoti ne tik save, bet ir aplinkinius.
Remdamasi mūsų narių realia praktika bei pavyzdžiais, pateikiu keletą rekomendacijų, kurios, tikiuosi, pravers kiekvienai darbovietei ir padės suvaldyti situaciją be jokios bereikalingos panikos.
1. Aiškiai sudarytas planas
Nors po karantino pasikeitus darbuotojų lūkesčiams, įmonės ima leisti specialistams dirbti ir iš namų, visgi yra darboviečių, kurios dėl savo veiklos specifikos to leisti negali. Kitose organizacijose yra sutarta, kad darbuotojai dirba ofisuose pamainomis, dar kiti jau pilnai grįžę į fizinę darbo vietą. Kiekvienos įmonės darbo pobūdis kitoks, bet aišku, kad gyvo kontakto darbo vietose jau tikrai yra.
Todėl būtina turėti tikslų proceso, kaip reaguoti turint arba tik įtariant COVID-19 atvejį darbovietėje, aprašymą. Jame turėtų būti aiškiai išdėstoma, kas bus daroma, jeigu darbuotojas pasijaučia prastai, jaučia bet kokius sveikatos sutrikimus.
Svarbiausia, kad būtų užtikrinta, jog informacija laiku pasieks darbuotojus ir jie žinos, kokių veiksmų reikia imtis.
Įmonės, kurios sudarytus planus jau įgyvendina, sako, kad paprastai tokiu atveju darbuotojas pirmiausia informuoja vadovą ir iš karto siunčiamas namo. Kartu į namus išsiunčiami ir visi, turėję kontaktą su galimai užsikrėtusiuoju. Jeigu pasijutusiam blogai darbuotojui atlikus C0VID-19 testą, paaiškėja, kad šis neigiamas, visi darbuotojai grąžinami į darbo vietą, o tas, kuris pasijuto blogai, toliau seka gydytojo rekomendacijas.
2. Vadovo įsitraukimas ir krizės valdymo grupė
Situacijos valdymo planą sudaryti turėtų krizės valdymo grupė. Daugelis įmonių tokią įkūrė iš karto, kai tik prasidėjo pandemija. Organizacijos dalinasi praktika, kad į krizės valdymo grupę rekomenduoja įtraukti pirmiausia komunikacijos, personalo skyriaus atstovus bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą.
Puiku, jei prie grupės gali prisijungti įmonės generalinis direktorius. Kiti – pagal poreikį ir organizacijos specifiką. Komanda, kuri atsakinga už situacijos valdymą, turi būti nedidelė – kuo mažesnė, tuo greičiau priimame sprendimus.
Įmonės vienareikšmiai sutinka – vadovo įsitraukimas į situaciją ir komunikaciją darbuotojams yra būtinas. Tai leidžia darbuotojams žinoti, kad adekvačiai reaguojama į situaciją, suteikia daugiau pasitikėjimo, ramybės. Štai „Lietuvos geležinkeliai“ dalinasi praktiniu pavyzdžiu – tradicija, kai vadovas kiekvieną penktadienį siunčia darbuotojams laišką, kuriame apžvelgia tuometinę situaciją. Kiti reguliariai rengia vebinarus – sesijas kartu su vadovais, kuriose aptariamos aktualijos.
3. Pokalbis su darbuotoju, kontaktų sąrašo sudarymas
Jeigu paaiškėja, kad darbuotojui nustatytas ar įtariamas ligos atvejis, turėsime sudaryti su juo artimai bendravusių asmenų sąrašus. Įmonės, PVPA narės, pataria, kad paprasčiausia ir greičiausia tai padaryti pirmiausia pasikalbant su pačiu darbuotoju. Jo būtina paklausti, kada atėjo į darbą, su kuo bendravo. Po to, pagal organizacijos pobūdį, nustatoma, kas galimai turėjo kontaktą.
„Rimi Lietuva“ dalinasi pavyzdžiu, kad jie ne tik pasikalba su darbuotoju, bet ir papildomai iš sudarytų darbo grafikų identifikuoja, kas tuo metu dirbo, kas turėjo tiesioginį kontaktą.
Tuomet su kiekvienu darbuotoju kalbama individualiai. Svarbu paminėti, jog yra sudarytas aiškus veiksmų planas ir nurodyti asmenys, kurie gali žinoti tokią informaciją (tą žino tik darbuotojo tiesioginis vadovas, kuris ir atsakingas už turėtų kontaktų surinkimą). Jei įmonės darbuotojai informuojami apie atvejį, niekada neatskleidžiama ne tik darbuotojo tapatybė, bet ir lytis.
Tiems, kas turėjo tiesioginį kontaktą ir yra priskiriami didelės rizikos grupei, COVID-19 testą atlikti būtina.
Didelė rizika kyla tiems darbuotojams, kurie turėjo artimą kontaktą su užsikrėtusiuoju, t. y. nesilaikė saugaus 1-2 metrų atstumo ir kontaktavo bent 15 minučių be apsaugos priemonių. Tie, kurie priskirti prie didelės rizikos, turi būti izoliuojami 14 dienų.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, tie, kurie patenka į mažesnės rizikos grupę, t. y. neturėję artimo kontakto, irgi turėtų būti tiriami, bet šie žmonės gali pradėti dirbti jau po neigiamo COVID-19 testo. Didelės rizikos žmonės, net jei testas ir neigiamas, vis tiek privalo izoliuotis.
4. Vienas komunikacijos kanalas
Daugelis įmonių sako, kad pagrindinis jų komunikacijos kanalas valdant šią neeilinę situaciją yra el. paštas. Kai reikia reaguoti itin operatyviai arba nedarbo dienomis, pasitelkiami ir skambučiai ar trumposios sms žinutės.
„Telia Lietuva“ dalinasi pavyzdžiu, kad turi paruošusi kelis el. laiškų šablonus. Darbuotojai, turėję kontaktą su blogai pasijautusiu darbuotoju, iš karto gauna laišką. Viena informacija pateikiama tiems, kurie į namus išsiunčiami tik profilaktiškai, kita – kai pranešama, jog saviizoliacija būtina. Šiuo atveju svarbu aiškiai formuluoti žinutes, apgalvoti kiekvieną žodį, kad neatsirastų klaidingų interpretacijų, todėl išankstinis pasiruošimas labai padės.
Neužtenka tik paskelbti žinutę įvykių pradžioje ir palikti tai savieigai. Turime nuolat informuoti darbuotojus. Labai svarbu nedelsti ir apie turimus atvejus darbuotojams pranešti kuo anksčiau, kad žmonės naujienas sužinotų iš įmonės, o ne žiniasklaidos.
5. Vienas atsakingas asmuo
Rekomenduotina paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris bus atsakingas už komunikaciją. Taip pat vieną asmenį, kuris sudarys sąrašą žmonių, artimai kontaktavusių su užsikrėtusiuoju ar galimai užsikrėtusiuoju. Taip bus išvengta informacijos dubliavimo, klaidų, nesutapimų, taip pat užtikrintas darbuotojų pasitikėjimas renkant ir teikiant informaciją.
Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) klausimas čia itin svarbus ir jo nevalia pamiršti. Kad nebūtų jokio neteisėto informacijos panaudojimo ar nutekėjimo, reglamente nustatyti reikalavimai privalo būti užtikrinti. Todėl geriausia, kad su tikrai ar galimai užsikrėtusiuoju bendrautų tik vienas atsakingas žmogus.
6. Galimybė kreiptis pagalbos
Dabartinė atmosfera, o juolab susirgimo artimoje aplinkoje atvejai kelia papildomos įtampos, nerimo, streso. Vis daugiau įmonių dar nuo karantino pradžios ypatingą dėmesį skiria darbuotojų psichinei ir emocinei sveikatai.
Organizacijos rengia vebinarus, kuriuose darbuotojai gali užduoti visus klausimus, susijusius su liga ar atvejais, kurie jau pasitaikė. Kiti papildomai sukūrė el. pašto liniją, suteikia galimybę konsultuotis su specialistais.
Taip pat reguliariai vyksta nuotoliniai darbuotojų susitikimai su vadovais, kurių metu jie drauge geria kavą, kalbasi, eliminuoja bet kokias nepagrįstas baimes. Į kai kuriuos jų kviečiami psichologai, psichoterapeutai, kompetentingai paaiškinantys, kaip valdyti nerimą ir stresą, atsakantys į kitus rūpimus klausimus.
7. Užtikrinta higiena bei apsaugos priemonės
PVPA nariai dalinasi, kad itin svarbu nuolat edukuoti darbuotojus – priminti apie saugių atstumų laikymąsi, tinkamą higieną, rankų plovimą bei dezinfekciją ir tai padaryti kiekvienai darbuotojų grupei priimtiniausiu būdu. Tikėtina, kad gamyboje dirbantiems darbuotojams tinkamiausia forma bus atmintinės, plakatai, lipdukai. Tuo tarpu biuruose verta išnaudoti ir kompiuterių ekranų užsklandas. Informaciją pravartu turėti tose vietose, kur darbuotojai lankosi dažniausiai: prie įėjimo į biurus, laiptinėse, virtuvėje, susitikimo kambariuose, parkinguose, rūkomuosiuose, tualetuose.
Kai kurios organizacijos net „sužaidybino“ tam tikras geras praktikas. Pavyzdžiui, surengė „laiptų iššūkio“ čempionatą, siekiant išvengti didesnio žmonių srauto liftuose ir tokiu būdu paskatinant aktyvesnį gyvenimo būdą. Susitikimai neretu atveju persikėlė į pasivaikščiojimus parkuose.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai rekomenduoja šiuo metu itin gerai vėdinti patalpas – tokiu būdu sumažinama virusų koncentracija ore ir ženkliai mažėja tikimybė užsikrėsti. Jeigu ligos atvejis jau nustatytas – būtinas ne tik patalpų vėdinimas, bet ir tinkama dezinfekcija.
Dar viena organizacijų minima susirgimų prevencijos priemonė – darbuotojų temperatūros matavimas, kuris padeda „išgaudyti“ jau negaluojančius asmenis ir tokiu būdu pagerina visos komandos psichologinį klimatą.
Na, ir dar kartą norisi palinkėti kuo mažiau panikuoti. Svarbiausia nenustatyti ligų patiems sau. Nepamirškime, kad ateina ir gripo bei įprastinių peršalimo ligų sezonas. Visuomet galime konsultuotis su šeimos gydytoju ar paskambinę karštąja koronaviruso linija.