Švarus, gerti tinkamas vanduo, tekantis iš čiaupo, gyventojų suprantamas kaip duotybė – jie šiuo atveju yra visiškai teisūs. Tuo tarpu verslo atstovams tai – eilinė, protu nesuvokiama proga pasipelnyti. Deja, tokių nežmoniškų situacijų liudytojais galime tapti tik Lietuvoje.
Geriamojo vandens Vilniaus daugiabutyje kaina – 0,77 Eur/m3. Pasitelkę paprastą matematinę proporciją matome, kad prabangiame restorane tas pats vanduo, kurio kaina priartėjusi prie 3 Eur už litrą, yra 4 tūkst. kartų brangesnis! Todėl nieko keisto, kad kyla pasipiktinimų audra.
Nors geriamo vandens trūkumo problema pasiekusi ir Europą, Lietuvoje glūdinčios vandens atsargos yra kone septynis kartus didesnės nei gebame sunaudoti.
Prireikus, lietuviai galėtų suvartoti iki 3,2 mln. m3 vandens per parą, tačiau teišnaudoja apie 15-20 proc. šio kiekio. Tad jei geriamo vandens turime per akis, kodėl jo kaina gali išaugti kone 4 tūkst. kartų? O gal tuos 3 eurus iš tiesų sudaro biednas mėtos lapelis ir pora citrinos griežinėlių? Paskaičiuokime.
Mano kuklia nuomone, už 3 Eur šiuo metu galima nusipirkti kone 2 kg citrinų, greipfrutų arba 3 indelius – 45 g – mėtų lapelių!
Tad mieli restoranų savininkai, gal liaukitės mulkinę žmones ir begėdiškai lupti papildomus eurus, teisindamiesi vandens indo išplovimo sąnaudomis? Tai yra akiplėšiška.
Tikėtina, kad gyventojų pyktį kelia ne aritmetika, bet ir užsienio patirtis: kai ne tik vanduo, bet ir užkandžiai restoranuose dažniausiai patiekiami nemokamai.
Pavyzdžiui, Italijoje tiesiog natūralu pasiūlyti vandens prie bet kokios rūšies kavos – ne vien ekspreso. Ne tik vanduo, bet ir užkandžiai ten patiekiami nemokamai, laukiant patiekalo restorane. O po 19 val. didžiojoje dalyje barų, pirkdami bet kokį alkoholinį gėrimą, galite dėtis gardumynų – ir kartoti, kiek telpa.
Graikijoje prie kavos neprašyti gausite ir vandens, ir įvairių sausainių, o Portugalijoje, kartu su čekiu restorane atnešamas „Porto“ vyno butelis, iš kurio galite įsipilti, kiek norite, ir šalia dar gauti miniatiūrinį desertą.
Kodėl panašios patirties negalime pritaikyti Lietuvoje? Jei asmuo nusipirko brangios kavos, kodėl jam reikia pačiam prašyti vandens? Jei lankytojas užėjo į prabangų restoraną, gal visgi vertėtų jį bent kažkiek palepinti?
Galiausiai, centralizuotam vandens tiekimui Lietuvoje naudojamas tik požeminis vanduo, o tai pasaulyje yra reta. Požeminis vanduo, palyginti su paviršiniu – kur kas geresnės kokybės: prisotintas naudingų mineralinių medžiagų ir apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos.
Įvertinusi situaciją Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA) siūlo atrasti geruosius pavyzdžius, skelbdama 2–3 metus truksiančią akciją „Vanduo iš čiaupo“.
Akcija siekiama atkreipti dėmesį į tuos restoranus, barus bei kavines, kurie – jau „sueuropėję“, tad vanduo juose tiekiamas nemokamai.