Tuo tikslu perkančiosios organizacijos gali reikalauti iš tiekėjų pateikti per paskutinius penkerius metus atliktų darbų arba per paskutinius trejus metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus, taip pat pateikti ir užsakovų atsiliepimus, kad darbai, prekės ar paslaugos buvo suteiktos tinkamai.
Naujausioje viešųjų pirkimų byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nagrinėjo, ar perkančiosios organizacijos turi teisę iš tiekėjo reikalauti dar daugiau, t. y. kad užsakovų pažymos apie tiekėjo įvykdytas sutartis būtų papildomai patvirtintos notaro ar kito atitinkamo kompetentingo asmens, pavyzdžiui advokato.
ESTT nutartyje teigia, kad siekiant įsitikinti, jog užsakovo pažyma tinkama, užtenka paprasto pažymos patvirtinimo užsakovo parašu, taigi yra draudžiama nustatyti papildomus naujus reikalavimus dėl užsakovų pažymų apie tiekėjo įvykdytas panašias sutartis.
Panašiu klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau buvo konstatavęs, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės atmesti tiekėjų pasiūlymų, jeigu tiekėjas pateikė notaro nepatvirtintą jungtinės veiklos sutartį, net jeigu pirkimo sąlygose ir buvo keliamas toks reikalavimas.
Panašu, kad teismų formuojama praktika siekia kuo labiau sumažinti tiekėjams tenkančią naštą.
ESTT atkreipė dėmesį, kad tiekėjų veiksmai neturėtų būti apsunkinti siekiant įrodyti atitikimą keliamiems perkančiosios organizacijos reikalavimams.
Teismo nuomone, ES direktyvomis siekiama supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras bei sudaryti daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o ne priešingai – apriboti galimybes.
Džiugu, kad teismas nepabijojo konstatuoti, jog dėl papildomai iškeltų praktinių sunkumų tiekėjai gali vengti teikti pasiūlymus.
Labai svarbu viešuosiuose pirkimuose užtikrinti konkurenciją, taikyti kiek įmanoma paprastesnes viešųjų pirkimų procedūras ir sudaryti kiek įmanoma daugiau galimybių dalyvauti mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Tiekėjams nevertėtų užkrauti pernelyg didelės naštos rengiant pasiūlymus.
Perkančiosios organizacijos, savo ruožtu, turėtų vengti kelti reikalavimus, nenustatytus nei direktyvose, nei Viešųjų pirkimų įstatyme.
Tai yra būdas užtikrinti ir pačių perkančiųjų organizacijų interesus, kadangi konkurencija tarp tiekėjų skatina mažinti kainas ir teikti geresnės kokybės paslaugas.