Kadangi bendrasis Lietuvos balas per metus beveik nepasikeitė (buvo apie 4,6), Lietuvos krytis labiausiai yra susijęs su keleto kitų šalių pakilimu reitinge (tokių kaip Lenkija, Azerbaidžanas, Indija, Malta, Indonezija ir Rusijos Federacija), o ne su verslo aplinkos Lietuvoje prastėjimu, tačiau yra pozicijų, pagal kurias kitų šalių kontekste atrodome išties prastai ir yra kur tobulėti.
Pasaulio konkurencingumo indeksą sudaro daugiau nei šimtas įvairių kriterijų, kurie yra vertinami skalėje nuo 1 iki 7 (čia 1 reiškia silpną, o 7 – stiprų ekonomikos konkurencingumą) ir apima daugelį sričių, tokių kaip makroekonominė situacija, darbo rinka, švietimo sistema, valstybinis sektorius ir kt. Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu 10 konkurencingiausių pasaulio ekonomikų yra Šveicarija, JAV, Singapūras, Nyderlandai, Vokietija, Honkongas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Japonija ir Suomija. Estija yra 29-oje, Lenkija – 39-oje, o Latvija – 54-oje vietoje.
Stebint pasaulio konkurencingumo indekso atskiras sudedamąsias dalis, pastebėtina, kad Lietuva yra aukštose pozicijose pagal makroekonominės aplinkos vertinimą – neaukštą infliaciją, subalansuotus valdžios sektoriaus finansus ir aukštą šalies kredito reitingą.
Taip pat Lietuva yra aukštose pozicijose pagal kai kuriuos aukštojo mokslo ir mokymo rodiklius – pagal asmenų dalį, besimokančių vidurinio ugdymo įstaigose ir aukštojo mokslo sistemoje bei interneto prieinamumą mokyklose.
Žemose pozicijose Lietuva yra vertinant rinkos dydį, darbo rinkos efektyvumą, finansų rinkų vystymąsi ir keletą kitų kriterijų. Vertinant rinkos dydį, teigiamas kriterijus yra didelė šalies orientacija į eksportą, tačiau neigiamas – mažas rinkos dydis ir žemesnis (nei aukštesnio išsivystymo lygio šalyse) BVP vienam asmeniui rodiklis.
Darbo rinkoje daugiausia problemų sukelia apmokestinimo poveikis paskatoms dirbti, šalies pajėgumai pritraukti ir išlaikyti talentus, įdarbinimo ir atleidimo iš darbo praktika, taip pat didelės su atleidimu iš darbo susijusios išlaidos. Pastarieji du rodikliai ateityje turėtų gerėti neseniai įsigaliojus naujiesiems darbo santykių reguliavimo įstatymams, tačiau su darbo santykiais susijusi mokestinė našta kaip ir daugelyje kitų ES šalių Lietuvoje yra santykinai didelė.
Tai labiausiai atsiliepia pradedančiajam verslui ir yra vienas labiausiai verslumą ribojančių veiksnių. Tai taip pat mažina Lietuvos konkurencingumą pritraukiant talentus, šioje srityje esame lyginami su tokiomis šalimis kaip Egiptas arba Nepalas.
Taigi, situacija darbo rinkoje yra labai svarbus veiksnys verslo vystymui, deja, pagal apibendrintą darbo rinkos įvertinimą Lietuva rikiuojasi tik septintame dešimtuke, įvertinta panašiai kaip Prancūzija, Rusija, Bulgarija ir dar devynios šalys. Vis dėlto, kai kurie Lietuvos darbo rinkos ypatumai konkurencingumo reitinge yra vertinami palankiau. Lietuvos pozicija reitinge yra aukšta pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą.
Profesinių sąjungų ir kolektyvinių sutarčių rodikliams Lietuvoje esant nedideliems, darbo užmokestis Lietuvoje dažnai yra nustatomas individualiai. Toks atlygio nustatymas yra priskiriamas lankstiems darbo rinkos santykiams, nes darbdaviams suteikiama gerokai daugiau laisvės nei jos yra šalyse, kuriose yra nusistovėjusi praktika nustatyti darbo užmokestį darbuotojų grupėms pagal kolektyvines sutartis.
Dar vienas teigiamas Lietuvos darbo rinkos aspektas yra didelis moterų įsitraukimas į darbo rinką. Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, turi aukštą moterų integracijos į darbo rinką lygį.
Vertinant pasaulio šalių konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas dar ir klausimyno pagalba vykdo verslo nuomonių apklausas, kurių tikslas yra išsiaiškinti veiksnius, sukeliančius daugiausia problemų verslui. Lietuvoje pagal šias apklausas, labiausiai problemiškas veiksnys yra šalies mokestinė sistema – dideli, anot verslo, mokesčių tarifai.
Tai buvo didžiausiu verslo plėtrą ribojančiu veiksniu tiek prieš metus, tiek ir 2017 m. Antras pagal svarbą veiksnys 2017 m. buvo neefektyvi valstybės institucijų biurokratija, o šio, verslo plėtrą ribojančio, veiksnio aktualumas per metus gerokai padidėjo.
Trečiojoje vietoje – verslą varžantis darbo santykių reguliavimas. Šioje srityje per metus situacija pagerėjo, o to priežastis, vėlgi, buvo įsigalioję nauji darbo santykių reguliavimo įstatymai.
Mokesčių reguliavimo klausimai taip pat yra svarbūs verslo plėtrai. Situacija darbo rinkoje irgi kelia vis daugiau problemų – verslas pabrėžia, kad esamos darbo jėgos kvalifikacija ne visada atitinka darbo rinkos poreikius, todėl, netgi esant gana aukštam nedarbo lygiui, laisvos darbo vietos yra sunkiai užpildomos.
2017 m. konkurencingumo reitinge Lietuvos 41-a vieta, vietoje 35-os 2016 m., buvo pasekmė to, kad kitos šalys padarė daugiau gerinant verslo aplinką nei Lietuva, nes bendras Lietuvos įvertinimas per metus praktiškai nesikeitė ir siekė tuos pačius 4,6 balo.
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma vertinamų kriterijų apima 2016 m. reikšmes, t. y. tuos metus, kai Lietuvoje vyko rinkimai, natūralu, kad nebuvo įgyvendintos (baigtos įgyvendinti) rimtesnės verslo aplinką gerinančios struktūrinės reformos.
Labai tikėtina, kad 2018 m. reitinge, kai bus vertinami 2017 m. rezultatai, Lietuva gali pagerinti savo pozicijas darbo rinkos reglamentavimo bei, tikėkimės, ir kitose srityse.