Vieni lemputę bandė užpūsti kaip žvakę, kiti bijojo net prie jos prisiartinti. Šiandien, daugiau kaip po amžiaus, energetika žengia į naują laikotarpį – ketvirtoji pramonės revoliucija ir jos atneštos technologijos šį sektorių keičia neatpažįstamai. Kokias pagrindines tendencijas matysime energetikoje netolimoje ateityje?
Atsinaujinantys ištekliai jau nebe alternatyva
Dar visai neseniai vėjo ar saulės jėgaines buvo galima pavadinti egzotika – jų plėtra buvo ribota dėl brangių technologijų ir mažo efektyvumo. Tačiau paskutiniais metais dėl technologijų progreso atsinaujinančių išteklių technologiniai kaštai drastiškai krenta (vėjo apie 30 proc., o saulės – daugiau kaip 70 proc.), o efektyvumas – auga. Šiandien atsinaujinančių energijos išteklių pagalba pagaminta elektros energija gali konkuruoti su elektra, pagaminta naudojant iškastinį kurą.
Šie pokyčiai lėmė tai, kad 2015 m. pirmą kartą pagal pagamintos elektros energijos kiekį atsinaujinantys ištekliai pralenkė anglį. Prognozuojama, kad švarios energijos dalis ir toliau sparčiai augs. Remiantis Pasaulio energetikos agentūros (IEA) prognozėmis, per artėjančius 5 metus kas valandą pasaulyje bus pastatoma 2,5 vėjo turbinos ir daugiau kaip 30 tūkst. saulės kolektorių, o atsinaujinantys ištekliai sudarys daugiau kaip pusę visos diegiamos galios.
Klientai įgalinti gaminti ir parduoti energiją
Didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis bus skirta individualiai elektros energijos gamybai. Galios balansas energetikoje pereina iš centralizuoto „didelių elektrinių ir tinklų“ modelio į namų ūkių, bendruomenių ir energiją vartojančių verslų rankas.
Jau dabar Vokietijoje apie pusę įdiegtos atsinaujinančių išteklių galios priklauso individualiems asmenims arba ūkininkams. Atokios Škotijos salos Eigg bendruomenė beveik visą reikalingą elektros energiją pasigamina pati iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Verslo organizacijos, suvartojančios daug energijos savo pagrindinei veiklai palaikyti, elektra taip pat siekia apsirūpinti pačios. „Ikea Group“ neseniai Kanadoje nusipirko vėjų jėgainių parką, kuris per metus vidutiniškai gali sugeneruoti daugiau kaip 50 „Ikea“ parduotuvių reikalingos elektros energijos.
Technologijų milžinė „Apple“ ne tik pasigamina reikiamą elektros energijos kiekį, bet jau gavo leidimą pardavinėti perteklinę energiją kitiems vartotojams.
Naujos technologijos leidžia klientams kontroliuoti visą elektros energijos grandinę – pasirinkti kokiu metu gaminti, vartoti ar parduoti elektrą taps įprasta kasdienybės dalimi. Visa tai neišvengiamai keičia ir klientų poreikius bei lūkesčius energetikos kompanijų atžvilgiu.
Įprastai klientai joms mokėdavo už suvartotą energiją. Tačiau sparčiai augant individualiai energijos gamybai, klientai energetikos kompanijoms susimokės tik už galimybę prisijungti prie infrastruktūros. Ateityje elektronai bus nemokami arba tiesiog įskaičiuoti į paslaugų paketą, kuriame bus integruotos ir kitos komunalinės paslaugos.
Energetikos įmonės keis savo profilį pereidamos nuo pardavėjo prie paslaugos teikėjo vaidmens. Jos ne tik užtikrins energijos tiekimo patikimumą ir patogumą, bet ir siūlys efektyvesnio vartojimo sprendimus, suteiks galimybę klientui užsidirbti pasigamintą energiją parduodant rinkoje.
Nuo elektrinių ir tinklų prie duomenų verslo
Skaitmenizacija, didieji duomenys, daiktų internetas, išmanūs tinklai tampa neatsiejama energetikos dalimi. Žinoma, elektronų kol kas negali pakeisti net ir pažangiausios technologijos.
Tačiau šalia įprastos energetikos atsiranda naujų neįprastų energetikai informacinių technologinių elementų. Technologiniai pokyčiai skatina energetikos verslą keistis ir pereiti prie „energijos interneto“.
Skaitmenizacija energetikoje atveria galimybes gauti didelį srautą duomenų realiu laiku, jį analizuoti, o rezultatus taikyti gerinant tinklo stabilumą ir patikimumą, siūlant energetinio efektyvumo sprendimus ar diegiant išmanius sprendimus.
Ateityje energetikos infrastruktūra bus visiškai skaitmenizuota. Elektros tinklai didžiųjų duomenų analizės dėka galės išlaikyti patikimą tiekimą esant dideliems paklausos ar pasiūlos svyravimams, realiu laiku perduoti informaciją apie kainas, gebės savarankiškai identifikuoti gedimus ar preventyviai jiems užkirsti kelią.
Ekonomikos elektrifikacija
Pokyčiai energetikos sektoriuje neabejotinai darys įtaką ir kitoms ekonomikos sritims. Šiandien vis garsiau kalbama apie ekonomikos „elektrifikaciją“, kuri sudarys sąlygas didesniam energetiniam efektyvumui ir sumažins taršą. Nekilnojamo turto sektoriuje jau siūlomi išmanieji namai, kurie išmaniosios sistemos pagalba galės generuoti energiją, kontroliuoti įvairių namų prietaisų įjungimą, parduoti energijos perteklių rinkoje.
Tačiau turbūt didžiausią poveikį išmanioji energetika darys transporto sektoriui. Elektra varomi traukiniai, viešasis transportas ar automobiliai – jau nėra naujiena. Svarbu tai, kad elektros naudojimas transporto sektoriuje artimiausiais metais sparčiai augs. Dėl išmaniųjų tinklų ir skaitmeninių sprendimų elektra varomos transporto priemonės kartu galės tapti ir energijos saugyklomis ar net verslu.
Įsivaizduokite, kad jūsų elektromobilis įjungs krauti bateriją tuomet, kai elektros kaina rinkoje bus žemiausia. Tuomet išanalizavęs jūsų darbotvarkę ir nustatęs, kad artimiausiu metu niekur nevažiuosite, sukauptą elektrą parduos rinkoje kai kaina pasieks piką.
Lietuva gali būti pokyčių lyderė
Pirmoji elektros lemputė Lietuvoje buvo įžiebta praėjus vos 13 metų nuo jos išradimo. Šis įvykis pažymėjo naują etapą Lietuvos energetikos istorijoje. Šiandien esame naujų esminių pokyčių energetikos sektoriuje etape. Lietuva, kaip ir tada, vėl gali būti viena iš pokyčių lyderių.
Ši galimybė reali, nes ateities energetikoje svarbiausia bus ne ištekliai ar kapitalas, bet inovacijos ir talentai. Tereikia išsikelti sau ambicingą tikslą ir nuosekliai jo siekti.