Naujoji pramonės revoliucijos era suteikia Lietuvai unikalią galimybę tapti inovacijų šalimi. Nesame apdovanoti gausiais gamtiniais ištekliais, dėl istorinių priežasčių neturėjome progos tapti turtinga šalimi. Tačiau šiandieniniame pasaulyje norint kurti inovacijas šie veiksniai jau nebėra svarbiausi. Didžiausias potencialas yra protas ir talentas, o to Lietuvoje tikrai turime pakankamai. Žinoma, tam, kad taptume inovacijų šalimi, reikia nueiti ilgą kelią, tačiau pirmuosius žingsnius svarbu žengti jau dabar. Štai 5 idėjos, nuo kurių būtų galima atsispirti:
1. Mokyti vaikus kalbų, kurių bent viena – programavimo
Ketvirtosios pramonės revoliucijos paskatinta visuotinė skaitmenizacija ir su ja susijusių technologijų (dirbtinio intelekto, daiktų interneto, didžiųjų duomenų ir pan.) iškilimas sparčiai keičia pasaulį. Šiandien vis garsiau kalbama, kad skaitmeniniai įgūdžiai ateityje neišvengiamai taps daugelio profesijų pamatu. Todėl svarbu šiuos įgūdžius pradėti ugdyti kaip įmanoma anksčiau.
Dar nuo pirmųjų klasių pradedame vaikus mokyti „standartinių“ kalbų (kaip anglų). Tačiau šiandien turime galvoti ir apie tai, kaip vaikus mokyti „naujos kartos“ programavimo kalbų. Pastarųjų kalbų mokėjimas ateityje bus tiek pat svarbus kaip užsienio kalbų žinojimas – ypač inovacijų srityje, kur IT tampa vis svarbesniu komponentu. Todėl sprendimas ugdyti vaikų skaitmeninius gebėjimus dar nuo pradinių mokyklos klasių galėtų tapti Lietuvos strateginiu pranašumu.
2. Pasikviesti 50 profesorių į Lietuvos universitetus
Norint tapti inovacijų valstybe, talentus reikia ne tik auginti, bet ir siekti juos pritraukti. Būtent žmogiškasis kapitalas ir nuolatinis įgūdžių auginimas šalyje yra pagrindas kurti aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Kai kurios šalys jau žengia šiuo keliu. Pavyzdžiui Kanada šiemet pristatė Globalių įgūdžių strategiją (angl. The Global Skills Strategy), kuria siekiama sukurti tinkamas sąlygas į šalį pritraukti talentus iš užsienio.
Šioje srityje patirties tikrai turime ir mes – dar XIV a. LDK kunigaikštis Gediminas savo laiškuose kvietė tuo metu svarbiausių profesijų žmones – žemdirbius, amatininkus ir pirklius atvykti į LDK. Šiandien Lietuva taip pat gali prisitraukti svarbiausių profesijų žmones, pirmiausia – į universitetus. Pavyzdžiui, galėtume į Lietuvos universitetus pasikviesti 50 talentingų profesorių iš viso pasaulio. Tai leistų pakelti Lietuvos mokslą į kitą lygį ir paskatintų siekti būti ne geriausiais „savo kieme“, bet varžytis dėl konkurencingumo tarptautiniu lygiu.
3. Kurti atviras inovacijų bendruomenes
Nuo mokyklų ir universitetų pereikime prie verslo. Minėta technologinė pažanga keičia ir tai, kaip inovacijos „gimsta“ versle. Anksčiau atradimai dažniausiai priklausydavo vienam asmeniui – pavyzdžiui, lemputę išradęs T. Edisonas pats užpatentavo daugiau kaip 2000 atradimų. Tačiau inovacijų procesas bėgant laikui vis sudėtingėjo. Tam, kad būtų galima išrasti kažką naujo, reikalingas daugelio skirtingų sričių ekspertų indėlis. Tai įrodo faktas, kad šiais laikais daugiausiai patentų turi ne asmenys, bet organizacijos.
Tačiau šiandien kurti inovacijoms nebeužtenka net ir vidinių organizacijų resursų. Taip yra ne tik dėl to, kad naujas technologijas sudėtingiau „pažaboti“, tačiau ir todėl, kad keičiasi darbo rinka. Vis daugiau jaunų žmonių nori dirbti kaip laisvai samdomi darbuotojai (angl. freelancer), o ne įsipareigoti konkrečiai įmonei. Todėl organizacijoms svarbu mokėti pritraukti idėjas iš išorės, t. y. pereiti prie atvirų inovacijų modelio (angl. open innovation model), kurį jau taiko nemažai kompanijų užsienyje. Greičiausiai inovacijos gims ir didžiausia pridėtinė vertė bus kuriama tuomet, kai turėsime atviras inovacijų bendruomenes, kuriose bendradarbiaus mokslas ir verslas, skirtingų sektorių įmonės, ar net konkurentai.
4. Prioritetą teikti globaliai rinkai
Siekiant atsakyti į klausimą, kaip Lietuva galėtų tapti inovacijų šalimi, verta pažiūrėti į kitų valstybių sėkmės pavyzdžius. Vienas tokių – Švedija, viena inovatyviausių valstybių, pasauliniame inovacijų indekse šiemet užėmusi 2 vietą (po Šveicarijos). Švedijos sėkmei inovacijų srityje paaiškinti yra daug skirtingų priežasčių – aukšta mokslo kokybė, socialinės gerovės modelis, efektyvus verslo ir mokslo bendradarbiavimas ir t. t. Tačiau viena jų galėtų būti itin aktuali ir Lietuvai.
Švedija yra sąlyginai nedidelė valstybė (~9,9 mln. gyventojų – 89 vieta tarp pasaulio valstybių). Skype įkūrėjo N. Zenstromo teigimu, būtent maža Švedijos vidaus rinka skatina įmones ir startuolius nuo pat pradžių galvoti globaliai ir ieškoti eksporto galimybių. Todėl norint sukurti kažką inovatyvaus Lietuvoje, pirmiausia reikėtų skatinti įmones galvoti globaliai: koks yra jų produkto/paslaugos eksporto potencialas? Kaip jį pasiekti?
5. Toleruoti klaidas ir mokytis iš nesėkmių
Galų gale sėkmę gali lemti drąsa klysti. Daugelis inovacijų (plačiąja prasme) dažniausiai būna menkavertės ir tik kelios iš tūkstančių kuria kažkokią vertę, o dar mažesnė dalis – sukuria esminį pokytį. Todėl kuriant kažką naujo svarbu suprasti, kad kelias bus ilgas ir pilnas kliūčių ir greičiausiai 9 iš 10 bandymų baigsis nesėkme.
Inovatyviausių kompanijų pavyzdžiai rodo, kad neišėjus iš komforto zonos, kur maža rizika suklysti, inovacijos gimsta rečiau. Todėl organizacijoms būtina išmokti klysti, klaidas pripažinti, iš jų mokytis ir dirbti toliau, kad po 9 nesėkmingų bandymų 10 būtų sėkmingas. Žinoma, tam reikalingas ir platesnis pokytis pačioje mūsų visuomenėje – išmokti toleruoti nesėkmes, apie jas garsiai kalbėti suprantant, kad tai yra natūralus progreso elementas.
Žinoma, aukščiau esantys pasiūlymai savaime nepavers Lietuvos inovacijų šalimi. Tačiau jie gali paskatinti diskusijas, padėti generuoti naujas idėjas, o svarbiausia – įsipareigoti bent vieną jų įgyvendinti. Kaip teigė H. Fordas, „jei manai, kad gali arba negali, abiem atvejais esi teisus“. O kaip galvoji Tu?