Trečdalį paros laiko, o neretai ir ilgiau, praleidžiame darbe. Natūralu, jog būtent dienos metu tenka spręsti ir kasdienius asmeninius klausimus. Po paskutinės nutarties, kyla klausimas, o kas visgi leistina tiek vienai šaliai, tiek kitai?
Ką keičia teismo sprendimas?
Nagrinėtoje byloje darbuotojas buvo atleistas iš darbo, nes naudojo „Yahoo Messenger“ ne tik bendravimui darbo reikalais, bet ir susirašinėjimui su šeimos nariais. Teismas savo spendimu pateisino darbdavio elgesį, nes racionalu, jog darbdavys nori patikrinti, ar jo darbuotojas darbo valandomis atlieka darbines užduotis.
Buvo pripažinta, jog konfidencialios, asmeninės korespondencijos patikrinimas nebuvo darbuotojo teisės į privatumą pažeidimą. Tai reiškia, jog darbuotojas negali tikėtis išvengti patikrinimo, vien todėl, jog ten buvo jo privatūs duomenys ir susirašinėjimai. Svarbu tai, ar darbuotojas tam naudoja savo, ar darbdavio suteiktas priemones.
Teismo sprendimas formuoja panašių situacijų reglamentavimą visoms Europos Sąjungos šalims ir tikėtinai darbdaviams suteiks daugiau galimybių bei laisvių įvertinti darbuotojo vykdomas pareigas, ypatingai sprendžiant darbo ginčus.
Situacijos nereikėtų vertinti vienareikšmiškai
Vis dėlto paskelbto bylos sprendimo ir susidariusios situacijos nereikėtų tikėtis pritaikyti visiems atvejais be išimties. Kiekviena situacija apima skirtingas aplinkybes, nuo kurių kinta ir ginčo sprendimas. Svarbu tai, jog teismas iš esmės pasakė, kad darbdavys turi teisę tikrinti būtent jo (darbdavio) suteiktas darbo priemones.
Tad tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi žinoti savo teises bei pareigas, kurios gali kisti nuo situacijos aplinkybių bei įmonėje priimtų susitarimų.
Kur ieškoti pažeidimų?
Siekiant perprasti susidariusią situaciją ir priimtą sprendimą, galima pamodeliuoti kelias situacijas praktikoje.
Tarkime, įmonė skyrė darbuotojui telefoną darbo reikmėms. Mėnesio pabaigoje darbdavys gauna išties didelę sąskaitą. Patikrinus skambučių išklotinę paaiškėja, jog visą mėnesį buvo skambinama į Indiją, nors darbuotojas toje šalyje neturi jokių darbo reikalų. Tuo tarpu, darbuotojas tame telefone yra įsidiegęs „Facebook“ aplikaciją ir naudojasi asmenine paskyra.
Nemažai įmonių darbuotojų taip pat darbo reikmėms naudojasi asmeniniu telefonu ir įsidiegia darbovietės elektroninio pašto dėžutę. Kilus įtarimams dėl netinkamai vykdomų pareigų, darbdavys šiuo atveju turėtų teisę peržiūrėti tik įmonės pašto dėžutėje esančią informaciją. Vis dėlto vadovai turėtų iš anksto pasirūpinti ir labai aiškiai susitarti darbo sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse, kokiais principais asmeninis telefonas bus naudojamas darbo reikmėms. Priešingu atveju, darbuotojo asmeninis telefonas bei visa jame esanti informacija būtų laikoma darbuotojo nuosavybe, kurios darbdavys neturi teisės tikrinti.
Darbdaviai turi atkreipti dėmesį, jog jų teisė tikrinti darbuotojų informaciją apima tik jų pačių paskirtas paskyras arba skirtas konkrečias priemones. Papildomų įrodymų ieškojimas asmeninėse paskyrose be teisinio pagrindo potencialiai taptų asmens privatumo pažeidimu.
Padėtų aiškios darbo taisyklės
Siekiant išvengti nemalonių situacijų ateityje bei jas spręsti sklandžiau, darbdaviai turėtų susirūpinti aiškių darbo tvarkos taisyklių parengimu. Jose būtina apsibrėžti, jog darbo įrankiai negali būti naudojami asmeniniais tikslais ir, kad darbuotojas negali darbo metu tvarkyti savo asmeninių reikalų, išskyrus tiek, kiek tai leidžia LR Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Jeigu darbuotojas elgtųsi priešingai, darbdavys galėtų fiksuoti darbo tvarkos pažeidimą.
Na, o darbuotojai turėtų atidžiai susipažinti su darbdavio nustatomomis sąlygomis ir aklai nepasirašinėti. Jei darbovietėje pertraukos griežtai reguliuojamos, asmeniniai reikalai turėtų būti tvarkomi būtent suteiktu laisvu laiku.
Net jei įmonėje tvarka atrodo labai liberali, darbuotojai neturėtų piktnaudžiauti. Reikia suprasti, jog kilus nesutarimui, vertinimas ir galimas patikrinimas vyks pagal rašytinį susitarimą, o ne bendrą dvasią ir nuotaiką įmonėje.