Bendrovės valdymo organas yra pagrindinis organas, kuriuo ji įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas bei jas įgyvendina.
Bendrovės vadovui įstatymų ir steigimo dokumentų pagrindu suteikiami platūs įgaliojimai tiek vidiniuose santykiuose, t. y. priimant sprendimus bendrovės viduje, tiek išoriniuose santykiuose, t. y. atstovaujant bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
Tokių įgaliojimų suteikimas bei galimybė priimti sprendimus lemia ir potencialios žalos bendrovei ar tretiesiems asmenims atsiradimą.
Suteikiama elgesio laisvė
Teismų praktikoje pažymima, kad bendrovės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei paprastam darbuotojui.
Remiantis Civiliniu kodeksu, bendrovę ir jos vadovą sieja fiduciariniai santykiai, kurie įpareigoja vadovą elgtis sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, būti lojaliam bendrovei ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto tarp asmeninių ir bendrovės interesų, nepainioti bendrovės turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas vadovu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be bendrovės dalyvių sutikimo.
Aukščiausiasis teismas pabrėžia, kad esant šioms prielaidoms ir nesant interesų konflikto, laikytina, kad bendrovės vadovas yra laisvas apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti, preziumuojamas vadovo veikimas geriausiais bendrovės interesais.
Tačiau, jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, gali atsirasti civilinė atsakomybė ir pareiga visiškai atlyginti bendrovei padarytą žalą.
Pavyzdžiui, vienoje byloje, kur vadovas supainiojo asmeninius ir bendrovės interesus, nuomodamas transportą iš savo individualios įmonės, o ne naudodamas bendrovės turimą transportą, teismas priteisė iš vadovo 25 000 eurų žalos atlyginimo.
Svarbu paminėti, kad bendrovės vadovas, priimdamas sprendimus, sudarydamas sandorius bendrovės vardu, sukuria teises ir pareigas pačiai bendrovei. Tai reiškia, kad, atsiradus žalai, atsakinga prieš trečiuosius asmenis bus pati bendrovė. Nuostolių priteisimas iš bendrovės dar nereiškia asmeninės vadovo atsakomybės. Tokiu atveju, bendrovė nuostolius galės išsiieškoti iš vadovo tik esant toliau įvardijamų sąlygų visetui, kurį bendrovė privalės įrodyti.
Kada galima išieškoti nuostolius iš vadovo
Vadovo atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę.
Tai reiškia, kad, jei nėra nors vieno iš nurodytų faktų, atsakomybė vadovui neatsiras.
Neteisėtais vadovo veiksmais pripažįstami:
a) įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos normatyvų nesilaikymas, darbo saugos pažeidimai;
b) bendrovės nuostatų ar kitų bendrovės vidaus dokumentų pažeidimas, pavyzdžiui, vadovo sudarytas sandoris negavus kitų valdymo organų ar dalyvių pritarimo, kai jis yra privalomas;
c) bendro pobūdžio pareigų elgtis sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai pažeidimas, pavyzdžiui, bendrovės turto pasisavinimas, turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina.
Pavyzdžiui, teismas iš vadovo, pardavusio automobilius mažesne nei rinkos kaina, tokius vadovo veiksmus įvertino kaip neteisėtus ir priteisė 15 000 eurų žalos atlyginimo (skirtumą tarp sumos, gautos už parduotus automobilius, ir rinkos kainos).
Kitame teisminiame ginče, kuris vyko dėl to, kad vadovas, sudaręs sandorius, neužtikrino tinkamo jų vykdymo, pirkėjams neatsiskaičius už jau perduotas prekes, jų perduodavo dar daugiau, teismas iš vadovo priteisė net 70 000 eurų žalos atlyginimo.
Žala laikoma ir įmonės reputacijos sumenkinimas
Žala (nuostoliai) apibrėžiama kaip turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia turtinė padėtis ar neturtiniai interesai. Turtinė žala gali būti tiesioginė, pavyzdžiui, turto vertės sumažėjimas, vadovui pasisavinus bendrovės pinigus, arba netiesioginė, pavyzdžiui, negautos pajamos dėl netinkamo sutarties vykdymo. Neturtinė žala gali būti ir bendrovės reputacijos sumenkinimas, pavyzdžiui, paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją.
Priežastinis ryšys – tai veiksmai (neveikimas), atlikti anksčiau, nei atsirado nuostoliai, o atsiradę nuostoliai yra elgesio rezultatas. Priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos faktui įrodyti būtina nustatyti, kad vadovas turėjo teisinę pareigą, kurią jis pažeidė, o dėl šio pažeidimo atsirado žala.
Asmens kaltė nustatoma atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą. Vadinasi, kad vertinama, ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina.
Vadovo kaltės nėra, jei tokioje pat situacijoje žalos nebūtų išvengęs ir apdairus bei rūpestingas žmogus. Be to, taip pat reikia atsižvelgti į šalių tarpusavio santykius, žalos atsiradimo aplinkybes, teisės aktuose įtvirtintus elgesio standartus ir kitas aplinkybes.
Priešingai nei aukščiau minėtos sąlygos, kaltė yra preziumuojama, pats žalos atsiradimo faktas reiškia kaltę. Vadinasi, vadovas atsakomybės išvengtų tik jei įrodytų, jog jo veiksmuose kaltės nėra.