Tarptautinis verslas - ar tikrai?
Esu jaunas specialistas, turintis daug ambicijų ir nuolat besidomintis inovacijomis bei verslo pasaulyje stūgaujančiais vėjais. Neseniai daug dėmesio sulaukė lietuvių idėja Revolut, įgalinanti patogiai atlikti bankinius pavedimus, nemokamai atsiskaityti kortele ir suteikianti lanksčias sąlygas.
Nenuostabu, kad šis startuolis greitai įsiveržė į pasaulinę rinką ir privertė visus suklusti: taip, tai lietuvių idėja. Revolut - puikus tarptautinio verslo idėjos ir jos įgyvendinimo pavyzdys. Aišku, prireiks nemažai laiko, kol šis startuolis taps žinomas kiekvienam, tačiau pradžia - daug žadanti. Kodėl? Nes investuota į naudingą idėją, palengvinsiančią keliaujančių ar užsienyje internetu apsiperkančių žmonių gyvenimą. Kitaip sakant, produktas siūlo ne išreklamuotą mintį apie kažką neapčiuopiamo, o labai paprastai išsprendžia vartotojo problemą. Seniau reikėdavo keliauti į banką, kad išsiimtum specialią kortelę, kuri suteiktų daugiau laisvės apsiperkant internetu. Na, arba likdavo užsienio bankų alternatyva, kuri gerokai nublanko po to, kai kiekvienam teko deklaruoti turimas PayPal ir kitas sąskaitas…
Šie ką tik mano minėti pavyzdžiai - Revolut ir PayPal - atitinka sėkmingo tarptautinio verslo standartus. Jie yra žinomi, vykdo veiklą skirtinguose pasaulio kampeliuose ir prisitaiko prie tarptautinių rinkų. Visgi dažnai girdime apie tarptautinį verslą, nors išties dirbama su Lietuva ir gal Latvija, Lenkija ar kita kaimynine šalimi. Tad kyla klausimas, kur riba tarp vietinio ir tarptautinio verslo? Ką galime įvardinti kaip sėkmingą tarptautinį verslą? Juk sudėtinga kalbėti apie plačiuosius vandenis ir efektyvų pozicionavimą rinkose, jei esame žinomi vos keliose užsienio šalyse ir iš esmės mūsų verslas orientuotas į vietinę rinką.
Sėkmingas verslas - tai ne tik pelnas
Sakykite, apie ką sukasi mintys, kai išgirstate žodį verslas? Tūlas pilietis skuba galvoti apie šakėmis vartomus pinigus ir - visai gali būti - apie Europos Sąjungos paramą. O išties yra kitaip…
Siekiant sėkmingai plėtoti verslo idėją, įdedama daug darbo: analizuojama rinka, į kurią planuojama įvesti sugalvotą prekę ar paslaugą, apžvelgiamos konkurentų stiprybės ir silpnybės, ieškoma, kuo siūlomas produktas pranašesnis - kainos, kokybės ar idėjos atžvilgiu… Ir tai tik pradžia - darbai, kurie nematomi, tačiau be kurių neįmanoma sėkmingai vykdyti organizacijos veiklos. Manau, kad kiekvienas sutiksite, jog verslas - nesvarbu, didelis ar mažas - siekia parduoti: save, gaminamą prekę ar siūlomą paslaugą, gražesnio ir kokybiškesnio gyvenimo idėją. Vadinasi, kad rinkoje būtum paklausus, turi siūlyti tokį gaminį, kuris būtų naudingas ir įdomus vartotojui.
Tų pačių vartotojų poreikiai lemia skirtingus verslo vystymo modelius, kuriuos dažniausiai skirstome į B2B (business to business, arba verslas verslui) ir B2C (business to consumer, arba verslas vartotojui). Kai kurios verslo rūšys taiko mišrų variantą, kai tikslinė auditorija - ir verslo klientai, ir individualūs vartotojai. Puikus pavyzdys, telekomunikacijos bendrovės - Bitė, Omnitel ar Tele2. Gyvendami masinės komunikacijos laikais, kiekvienas naudojamės šių bendrovių paslaugomis, o kai kurie galbūt esame net ne vienoje, o abiejose kategorijose…
Verslas, orientuotas į vartotoją, pavyzdžiui, kosmetikos gamintojai, tokie kaip Garnier, turi kitokią auditoriją ir atitinkamą komunikaciją, sukurtą tam, kad sėkmingai skleistų žinią apie kompanijos produkciją ir kodėl vertėtų rinktis būtent ją. Su tokiomis kompanijomis mes susiduriame dažnai - kasdien važiuodami į darbą pastebime iškabas, plakatus ir kitokias reklamos formas.
Verslas verslui - atskira kategorija, kuri tikriausiai menkai pastebima paprastam vartotojui ir dažniausiai tokio verslo atstovai būna žinomi tik tam tikros srities specialistų tarpe. Geras pavyzdys - Wisdom Events. Kompanija organizuoja verslo renginius didžiausioms naftos ir dujų kompanijoms ir yra žinoma ne tik Europoje, bet ir už Atlanto. Tuo tarpu paprastas namų ūkis su tokiu verslu, vargu, ar susiduria.
Taigi, verslas verslui nelygu - skiriasi tikslinė auditorija, siūloma prekė ar paslauga. Tačiau bendra tai, kad bet koks sėkmingas verslas turi būti įdomus auditorijai, kurią jis siekia sudominti. Juk kelias į sėkmę - tai pardavimai, nešantys pelną, ir gebėjimas prisitaikyti prie rinkos, bei teigiamo įmonės įvaizdžio formavimas.
Išskirtinė idėja, bet nukopijuota
Jei dar tik lipdote savo kelią į sėkmę, iš anksto susitaikykite: sėkmės atveju būsite kopijuojami. Visuomet atsiras konkurentų, kurie ne tik perims idėjas, bet ir sieks paveržti Jūsų klientus. Labai svarbu žinoti, kokį pranešimą siunčiate savo gaminiu, nes tai - išskirtinumas. Tik gebant išlikti kitokiems ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių ir rinkos pokyčių, galima eiti į priekį. Konkurencija, jei objektyviai žiūrėtume, - teigiamas reiškinys, skatinantis neužsnūsti ant laurų. Aš mėgstu kavą, dėl to dažnai lankausi Coffee Inn, tačiau mano kolegos mieliau renkasi Vero Cafe ar Statoil. Bet juk visur - kava. Kas skiriasi? Sugalvokite tą skirtumą ir išlaikysite savo vartotojus...
Nesugebant prisitaikyti prie rinkos ir vartotojų, verslas yra išstumiamas ir turi persiorientuoti arba paprasčiausiai žlunga. Prieš gerą dešimtmetį telefonų gamintojų rinkoje dominavo Nokia, ne vienas galėjo pasigirti Siemens ar Motorola prekės ženklo įrenginiu. O kokia situacija dabar? Dėl rinkos kovoja du prekės ženklai - Apple bei Samsung - ir kyla daug abejonių dėl to, kas laimės šią įnirtingą kovą. Kur dingo kiti prekės ženklai? Paprasta: nesugebėjo prisitaikyti.
Lietuviška įmonė Wisdom Events užsienyje taip pat susidūrė su stipria konkurencija, kai didesnį kapitalą turinčios kompanijos suformavo įtemptas sąlygas ir atriekė didelę dalį turimų ir potencialių klientų. Teko keisti įmonės veiklos strategiją ir prisitaikyti - dabar renginiuose ribojamas žmonių kiekis, daugiau dirbama su rinkos analize, orientuojamasi į kokybę. Tokie pokyčiai - naudingi organizacijai, nes taip užsitikrinama specifinė niša rinkoje, tobulinamos siūlomos prekės ir paslaugos.
Tad grįžtu prie to, kad unikalios idėjos tokiomis išlieka neilgai - sulaukus sėkmės, atsiranda gudruolių, kurie suskuba ragauti svetimų darbo vaisių. Visgi, jei įmonė geba adekvačiai reaguoti į rinkos pokyčius ir prisitaiko prie vartotojų poreikių, verslas ir ateityje sėkmingai vystys savo veiklą.
Personalas - darbiniai arkliai, ar visgi kažkas daugiau?
Internete jau kone legenda tapo dialogas, kuriame finansų vadovas generalinio direktoriaus teiraujasi apie tai, kas bus, jei įmonė investuos į darbuotojus, o šie po kiek laiko išeis. Tikriausiai visi žinome, koks buvo direktoriaus atsakymas: o kas bus, jei neinvestuosime, ir jie pasiliks? Iš esmės, tai geriausias pavyzdys, iliustruojantis vieną esminių sėkmingo verslo taisyklių: darbuotojo sėkmė lemia ir verslo sėkmę. Tad investicijos į darbuotojus - privalomos. Laiko ir finansiniai kaštai grįš keturgubai, jei suteiksite darbuotojui galimybę mokytis, tobulėti ir pasiekti ne tik profesinių aukštumų, bet ir žengti į priekį kaip individui.
Viena dažniausių klaidų, kurią pastebėjau per savo karjeros laikotarpį, - vadovai linkę investuoti į mokymus ir tobulėjimą, tačiau pamiršta, kad darbuotojas yra žmogus, turintis emocijas. Investicijos, teigiamai veikiančios darbuotojo emocijas, skatina motyvaciją ir lojalumą. Esu įsitikinęs, kad darbovietė turėtų būti suvokiama ne tik kaip terpė, kurioje siekiama karjeros, bet kaip aplinka, kuri skatina visapusiškai augti. Čia net nereikia konkrečių pavyzdžių - pakanka pažvelgti į Maslow piramidę. Patenkinęs fundamentalius saugumo ir fiziologinius poreikius, žmogus siekia pripažinimo ir savirealizacijos. Visa tai - emocijos, kurioms esant darbuotojas sėkmingai atliks savo pareigas ir prisidės prie įmonės gerovės. Pasižiūrėkime į Google - tai kiekvieno išsvajota vieta dirbti. Infrastruktūra sukurta taip, kad patenkinami visi poreikiai, paliekama vietos savirealizacijai ir tobulėjimui. Ši gigantiška įmonė visapusiškai investuoja į savo darbuotojus, sukelia jiems teigiamą emociją ir skatina labiau stengtis, ieškoti naujų sprendimų. Visa tai ir garantuoja verslo, o ypač - tarptautinio - sėkmę.
Tad personalas - ne darbiniai arkliai. Išmokime savo darbuotojus vertinti ne tik pagal jų atliekamą darbą, bet ir pagal jų pomėgius, talentus ar kitus poreikius. Tai neabejotinai lemia kiekvieno verslo - vietinio ir tarptautinio - sėkmę.
Ir apibendrinant visas mano mintis, noriu grįžti prie to, kad tarptautinis verslas turi itin lanksčiai prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir vartotojų poreikių. Konkurentai dažnai perima idėjas, tačiau stipri įmonė geba sukurti papildomą pridėtinę vertę ir išlaikyti esamus ir potencialius klientus. Labai svarbu nepamiršti, kad kiekvieno darbuotojo sėkmė prisideda prie bendrų įmonės tikslų ir svarbu visapusiškai investuoti į personalą bei jo poreikius.
Ir galiausiai: ar tarptautinis verslas priklauso nuo emocijos? Be abejo. Kasdien sukuriame emociją ne tik savo klientams, bet ir darbuotojams. Ši emocija sukuria vidinę ir išorinę įtakas, kurios ir lemia verslo - vietinio ar tarptautinio - sėkmę.