Apie keleivinio oro transporto sektoriaus bendrovių pastangas išsigelbėti atleidžiant ar siunčiant darbuotojus į priverstines prastovas skelbia pasaulio naujienų agentūros, o to priežastys atrodo akivaizdžios – pandemijos sukelti apribojimai. Remiantis Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, kas trečias keleivinio transporto lėktuvas yra „pastatytas į parkingą“, keleivinio transporto „kilometražas“, generavęs bendrovėms pajamas, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo 40 proc. Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, Italijos oro transporto sektorius ar Europos oro uostų pajamos galėjo sumažėti apie 30-55 proc. Šios tendencijos neaplenkia ir Lietuvos. VĮ „Oro navigacijos“ duomenimis, skrydžių skaičius sumažėjo 34 proc. Keleivinis oro transportas dėl didelės konkurencijos neabejotinai patirs ženklią konsolidaciją – „Qatar Airways“ ir „Emirates Airlines“ jau „galanda peilius“. Vartotojams tai žada vieną – bilietų kainų augimą, o oro uostams, kadaise išnuomotiems koncesijos pagrindais – reprivatizavimą.
Viešojo transporto laukia ne mažesni iššūkiai. Drastiškai krito keleivių srautai visose Europos šalyse. Lygiagrečiai smuko ir pajamos, pavyzdžiui, Norvegijoje – net 95 proc. Sąnaudų taip drastiškai sumažinti neįmanoma, nes valstybė, siekdama užtikrinti medikų, pareigūnų ir kitų gyvybiškai svarbių sektorių darbuotojų susisiekimą, neleidžia „karpyti“ tvarkaraščių. Šalyse, tokiose kaip Suomija ar Jungtinė Karalystė, kuriose paplitęs keleivių susisiekimo paslaugų teikimas koncesijos būdu, kyla grėsmė paslaugų teikimo nutraukimui, kadangi esamos keleivių srautų rizikos tarp privataus ir viešojo subjektų pasidalinimo schemos „neatlaiko“ situacijos spaudimo – kritiškai sumažėjusių keleivių srautų.
Privatūs vežėjai reikalauja didinti valstybės finansavimą ne tik nuostolinguose maršrutuose, bet ir tuose, kurie kadaise buvo pelningi. Subsidijų reikalauja ir valstybinės transporto kompanijos. Subsidijavimo poreikis AB „Lietuvos geležinkelių“ teikiamai keleivių pervežimo paslaugai augs ženkliai ir nepadės čia jokie ministerijų „kilnojimo“ planai...
Ilgalaikėje perspektyvoje keleivinio transporto paslaugų (kaip ir biurų) paklausai neabejotinai „kirs“ pasikeitę įpročiai. Logistikos (prekių pervežimo) globalios paklausos perspektyvas gali rimtai aptemdyti „gamybos susigrąžinimas“ bei ekonominės griūties akivaizdoje sustiprėjusios šalių iniciatyvos protekcionistinėmis priemonėmis apsaugoti rinką.
Dėl ekonominių bei socialinių priežasčių keisis ir vartojimo struktūra. Nežinia, ar vis dar piktinsimės parduotuvėje negalėję įsigyti sunokusio mango, ar džiaugsimės nusipirkę lietuvišką obuolį. Tačiau valstybėms kils kita dilema – kur investuoti J. M. Keyns‘o „G“? Kelių statyba – visur suprantama kaip „sparčiausias“ deguonies į ekonomiką įpūtimo kelias. Tačiau mažėjant keliautojų srautams – į kurį kelią reikėtų investuoti tikintis ilgalaikės, ir taip trūkstamų lėšų, panaudojimo naudos?
Naftos, energetikos sektoriaus šerdies, kainų griūtis negali būti vertinama tik kaip geopolitinių karų pasekmė. Prevencinės klimato kaitos priemonės negrįžtamai keičia paklausą žemėjimo kryptimi. Viltys, kad ekonominės krizės akivaizdoje priemonės kovai su klimato kaita bus „atidėtos į šoną“ ir paklausa „nuslops“ gali nepasiteisinti. Kartu, per keletą metų Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) tapo viena iš eksporto klubo lyderių. Nors „Wall Street“ prisuko skalūnų pramonės finansavimo kranelį, o „Bloomberg Intelligence“ analitikų vertinimais iš 6000 bendrovių net 70 proc. yra arti bankroto ribos, priešingai tiems, kurie dėl aukštų gavybos kaštų pranašauja skalūnų pramonės pabaigą, JAV konsolidavus sektorių bus pasiektas naujas gavybos efektyvumo šuolis. Todėl net ir esant mažesnėms kainoms rinkoje, JAV išliks rimtu rinkos dalyviu. O tai, tikėtina, ir toliau didins spaudimą kainoms, bet paklausa iškastiniam kurui toliau mažės.
Štai elektros energijos vartojimas mažėja visoje Europoje. Elektros energijos paklausa Jungtinėje Karalystėje paskutinę kovo dekadą sumažėjo 26 proc., Ispanijoje kovo mėnesį fiksuotas daugiau nei 10 proc. elektros suvartojimo mažėjimas. Neabejotinai, elektros energijos paklausa mažės ir toliau dėl paslaugų, gamybos sektorių nuosmukio. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje namų ūkiams, paslaugų sektoriui ir gamybai tenka po trečdalį suvartojamos elektros energijos. „Darbas iš namų“ didins namų sektoriaus vartojimą ir paklausą, tačiau vien tai, be paslaugų ir pramonė sektorių atsigavimo – paklausos neatstatys.
Kitas svarbus klausimas – kaip sektorius paveiks klientų mokumo sumažėjimas. Nors, pavyzdžiui, namų ūkio segmente elektros energija priskirtina prie pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų, tad nemokumo rizika yra mažesnė ir labiau diversifikuota nei pramonės segmente ir rinkose, kuriose elektros energijos paskirstymo paslaugas teikia virtualūs operatoriai – galimas esminis rinkos žaidėjų persiskirstymas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje yra net 138 tiekėjai, parduodantys paslaugą tiek namų ūkiams, tiek verslams, tačiau didelė nemokių klientų dalis gali tapti bankroto priežastimi, o mažėjanti konkurencija – didins paslaugos kainas.
Energetikoje, kitaip nei transporto sektoriuje, sunkiau reaguoti į paklausos ar jos struktūros pokyčius, nors abu sektoriai yra itin susiję. „Eurostat“ duomenimis, Europoje transporto sektorius suvartoja 1/3 energijos, skaičiuojant naftos tonų ekvivalentu. Taigi energetikos sektoriaus ateitis smarkiai susijusi su transporto sektoriaus „atsigavimu“.
Nors yra manančių, kad 5G tinklų diegimas lėmė viruso paplitimą, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius galima drąsiai įvardinti „laimėtojais“ ne tik trumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje. „Business Insider“ duomenimis, „Microsoft“ bendrovė nuo kovo 11 iki kovo 18 d. prie „MS Teams“ programos prijungė 12 mln. naujų vartotojų! Prieš dešimtmetį Kalifornijoje įkurta nuotolinių konferencijų paslaugas teikianti įmonė „Zoom“ per keletą savaičių tapo tikriniu vaizdo konferencijų pavadinimu, akcijų kaina visuotinės griūties kontekste nuo metų pradžios beveik padvigubėjo, o programėle jau ir Lietuvoje naudojasi tūkstančiai vartotojų – nuo ministerijų, verslų iki maldos grupių! Už 20 JAV dolerių mėnesinį mokestį galima organizuoti ryšį su 500 dalyvių, gauti dedikuoto asistento paslaugas ir nelimituotą duomenų (įrašų) saugojimą „debesyje“. Kiek kainuoja C klasės biuro m² nuoma mėnesiui? O kiek komunalinės ir kitos paslaugos?
Naujausiuose didžiųjų telekomunikacijų bendrovių pranešimuose signalizuojama apie tinklų „apgultį“. Štai Ispanijos telekomunikacijų milžinė „Telefonica“ praneša apie 30 proc. išaugusį duomenų, perduodamų jos tinkluose, kiekį. Tokį patį augimą stebi JAV telekomunikacijų bendrovė „AT&T“. Dar daugiau, bendrovė fiksuoja 39-55 proc. augimą tiek mobiliojoje telefonijoje, tiek pokalbių, perduodamų per duomenų kanalą, segmente. Žinoma, „apgultis“ sukėlė vartotojų nepasitenkinimą. Remiantis „Broadband Now“, JAV interneto paslaugų tyrimų bendrove, tinklų greitaveika „krito“ 40 proc. Kas turėjo „krištolinį rutulį“, galintį tai numatyti?
Nežiūrint į tai, telekomunikacijos sektoriai bent jau trumpalaikėje perspektyvoje gali „dėkoti“ pandemijai, tačiau manyti, kad jų „padangė nedebesuota“ – nevertėtų. Visų pirma, vertėtų aptarti klientų likvidumą, kuris kaštų struktūra ir kainodaros principais skiriasi nuo, pavyzdžiui, transporto sektoriaus. Pateikti „premium“ paketą, užtikrinant aukštesnę duomenų greitaveiką, reikalauja mažesnių sąnaudų nei už papildomą mokestį vartotojui suteikti „greitesnio“ lėktuvo, „dažniau važiuojančio“ traukinio, autobuso ar sunkvežimio paslaugas. Antra, nors ITC sektoriaus dalis pasaulio ekonomikoje ir toliau didės, didžiausias pavojus jo vystymuisi kyla iš valstybės pusės. Pasauliui vis labiau užsidarant nacionalinių sienų ribose, internetas godžių politikų akimis tampa geidžiama įtakos ir kontrolės priemone, o tai, jei nebus apribota, gali sukelti kapitalo „atsitraukimą“ arba išaugusias investicijų rizikas, stabdysiančias sektoriaus plėtrą. Be to, besitęsiantis finansų direktorės Meng Wanzhou, Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ vyriausiosios finansininkės namų areštas Kanados kaimelyje – ryškus tokios galimybės šauklys.
Nors „Commerzbank AG“ prognozuoja, kad balandžio pabaigoje Kinijos pramonė „sugrįš“ į prieš pandeminį lygį, klausimas, ar „pasaulio fabriko“ gaminiams bus paklausa ir kokiems. Tarptautinė darbo organizacija prognozuoja, kad bus prarasta nuo 5 iki 25 mln. darbo vietų bei nuo 0,8 iki 3,5 trilijonų JAV dolerių pajamų. Sprendimai, kuriuos infrastruktūros sektoriuose turės priimti investuotojai bei valstybių vadovai, nebus paprasti. Laikini mokios paklausos svyravimai kelia kur kas mažiau rizikų nei fundamentiniai vartojimo įpročių, nacionalinių rinkų apsaugos, valstybių noro kontroliuoti viską pokyčiai.
Nors valstybės kišimasis į ekonomiką šiandien atrodo ir pateisinamas, ir laukiamas, klausimas, ar šiai tendencijai bus atsispirta ilgalaikėje perspektyvoje. Jungtinių Tautų organizacijai prognozuojant, jog per artimiausius du metus FDI sumažės 30-40 proc., o besivystančios rinkos praras tarp 2-3 trilijonų JAV dolerių investicijų, neatrodo, kad tie, kurie mano, kad atėjo valstybės sugrįžimo (valstybiniai bankai, vaistinės, avialinijos ir pan.) ekonomikos valanda, teisingai suvokia valstybės paskirtį ir galimybes. Be privataus kapitalo dalyvavimo infrastruktūros nesivystys. Keičiantis vartojimui, nereikėtų per daug pasitikėti valstybės gebėjimais juos atspėti. Tačiau gal valstybių kišimosi į ekonomiką ir nereikėtų bijoti dėl dėmesio ir resursų koncentravimo ekonomikos šokui stabilizuoti?