Nereikia net dalyvauti sprendimų priėmime
Lietuvoje Konkurencijos taryba (KT) atliko jau daugiau nei dešimt su asociacijų veikla susijusių tyrimų, pravartu prisiminti bent kelias jų ir nekartoti klaidų. Vienas KT sprendimų – dar 2011 metais nagrinėta byla dėl laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų. Tuomet KT nubaudė daugiau nei 20 įmonių už tai, kad asociacijos etikos kodekse buvo įtvirtinti minimalūs paslaugų įkainiai.
Įstatymų prižiūrėtojų nemalonę užsitraukė net tos įmonės, kurios savo veikloje minėtų minimalių tarifų netaikė. Pakako vien fakto, kad šie verslai priklausė ir dalyvavo tarifus nustačiusios asociacijos veikloje. Negana to, KT dėmesio ir nuobaudų sulaukė net tos asociacijos narės, kurios priimant sprendimą įrašyti minimalius įkainius į kodeksą dar net nedalyvavo organizacijos veikloje. Kitaip sakant, pakako vien to, kad šias įmones priimant į asociaciją jos neprieštaravo jau esamoms etikos kodekso nuostatoms.
Vien ignoruoti nepakanka
Kitas pavyzdys yra kur kas naujesnis, tačiau KT sprendimo logika – panaši. 2021 metais KT skyrė baudas visiems Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubams už tai, kad tariamai buvo susitarta nemokėti savo žaidėjams atlyginimų po to, kai 2020 metų kovo 13 dieną visą pasaulį užklupo koronaviruso pandemija ir dėl to buvo sustabdytas ir galiausiai visiškai nutrauktas LKL sezonas. Pirmiausia tokio sprendimo idėja išdiskutuota LKL posėdyje, tačiau įdomu tai, kad KT nubaudė ir tų klubų atstovus, kurie tik pasyviai stebėjo diskusijas dėl atlyginimų mokėjimo ir šiuo klausimu išvis nepasisakė. Tačiau, anot KT, ir neišreiškė prieštaravimų tokiam sprendimui.
Konkurencijos prievaizdų dėmesio ir baudų susilaukė net ir tie LKL klubai, kurie visgi išmokėjo atlyginimus savo žaidėjams dar prieš prasidedant KT tyrimui. Šie klubai paprasčiausiai ignoravo sprendimą ir pasiūlymus, kurių neketino laikytis, tačiau to nepakako. Vienintelis būdas išvengti atsakomybės už asociacijos veiklą – tinkamas atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo. Sėkmingas tokio atsiribojimo pavyzdys buvo stebėtas daugiau nei prieš dešimtmetį. Tuomet viena Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijai priklausiusi įmonė nuolat bei aiškiai prieštaravo asociacijos veiksmams ir tai padėjo įmonei išvengti baudos. Tuo metu kitos asociacijos narės turėjo pripažinti pažeidusios įstatymą.
Tai parodo, kad nėra būtina palikti asociaciją ar būti iš jos pašalintam, užtenka nedelsiant, pakankamai konkrečiai ir nedviprasmiškai visiems konkurentams pranešti, kad nuo diskusijų konkrečiu klausimu ar konkretaus asociacijos sprendimo yra atsiribojama. Atsiribojimo faktas turi būti tinkamai dokumentuotas ir išsaugotas. Visgi, susiduriama su spaudimu – kaip įvardino pati asociacija, už „destruktyvią veiklą“ įmonę net buvo svarstoma pašalinti iš asociacijos. Taigi, realūs pavyzdžiai rodo, kad nenorinčios pažeisti konkurencijos teisės ir vėliau patekti į KT akiratį įmonės susiduria su nemenku spaudimu ir iš kitų asociacijos narių.
Asociacijų lobistinė veikla
Net ir asociacijų dalyvavimas lobistinėje veikloje, kuri yra viena pagrindinių asociacijų veiklos sričių, gali sukelti konkurencijos teisės rizikas. Pastaruoju metu KT atliekami tyrimai, susiję su asociacijų lobistine veikla, kai bandoma daryti įtaką valstybinėms institucijoms šioms vykdant teisėkūros procesą, verčia nerimauti, kad net įstatymu reglamentuota lobistinė veikla gali kelti įtarimų KT. Į šią situaciją reikėtų atkreipti dėmesį, nes bandymas vertinti lobistinę veiklą kaip draudžiamą susitarimą išties kelia ne vieną klausimą ir skatina iš naujo peržiūrėti asociacijų veiklos modelius.
Tad įmonėms, kuriuos planuoja dalyvauti ar jau dalyvauja asociacijų veikloje, primygtinai rekomenduojama susipažinti bei atidžiai įvertinti ir istorinius asociacijų sprendimus. Nustačius, kad jie galimai pažeidžia konkurencijos teisę, nedelsiant nuo jų atsiriboti ir nedalyvauti įgyvendinime. Dalyvavimas lobistinėje veikloje taip pat reikalauja išskirtinio dėmesio, nes įmonės už savo pasyvumą ar neatidumą gali būti baudžiamos didžiulėmis, 10 proc. pasaulinės įmonių grupės metinių pajamų siekiančiomis baudomis, vadovų nušalinimu, draudimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gali būti įpareigotos atlyginti nuostolius. Galiausiai, gali būti padaryta žala įmonių reputacijai. Pažeidimui padaryti kartais gali užtekti vos neatsargaus pokalbio asociacijos posėdyje, kuris vėliau gali būti įvertinamas kaip draudžiamas susitarimas.