Kai kurie žmonės, nenorėdami sau pasidaryti rūpesčių, siekdami patogumo, pasikliauna savaime suveikiančia paveldėjimo pagal įstatymą tvarka. Kitus tenkina nuosavybės perėjimas tiesioginiams įpėdiniams be jokių teisinių pakeitimų. Svarbu paminėti, jog testamento institutas suteikia nemažai lankstumo bei privilegijų ir sumažina rūpesčius įpėdiniams.
Testamentas – tai asmeninio pobūdžio sandoris, įgalinantis testatorių pačiam preciziškai sureguliuoti po mirties palikimu tapsiančių vertybių paskirstymą. Testamentu turtas gali būti dalijamas įvairiai, palikėjui suteikiama galimybė nuspręsti, kaip bus elgiamasi su jo turtu po jo mirties, kam jis atiteks, ar bus paliktas visas turtas, ar tik jo dalis.
Surašant testamentą įpėdiniai pagal įstatymą gali būti palikti be turto, kuris gali būti paliekamas giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims, visuomenei naudingiems tikslams ar labdarai. Pastaruoju atveju turto įpėdiniu gali būti paskirtas juridinis asmuo, kuris bus įsteigtas vykdant testatoriaus valią.
Turtas taip pat gali būti paliktas palikėjo mirties momentu dar nepradėtiems, negimusiems vaikams, valstybei, savivaldybei ar kitiems juridiniams asmenims, kas nebūtų įmanoma įpėdiniams turtą paveldint pagal įstatymą. Testamentu taip pat galima numatyti kitus įpėdinius, kuriems atiteks turtas, jeigu pagal testamentą paskirtas įpėdinis numiršta dar iki atsirandant palikimui arba jis atsisakytų priimti palikimą.
Reikalavimai testamentui: kada jis yra galiojantis, o kada galima jį ginčyti?
Testamentas yra asmeninio pobūdžio sandoris, todėl testatoriui esant veiksniam, turi būti sudarytas asmeniškai. Tai reiškia, kad testatorius negali nurodyti kitiems asmenims už jį sudaryti testamentą, jį keisti ar pildyti.
Sudarant šį dokumentą, kertinis reikalavimas yra laisva testatoriaus valia be prievartos ar suklydimo. Tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nėra laikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.
Testamento galiojimui taip pat neturi reikšmės suklydimai, braukymai, netikslus asmenų įvardijimas, kol iš testamento yra aiški jį surašiusiojo valia.
Iškilus dilemai, ar sudarius testamentą reikalinga keliauti pas notarą, ar visgi be jokio juridinio patvirtinimo surašytas turto likimas galėtų būti pripažintas testamentu, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog yra skiriamos kelios testamentų rūšys: oficialieji testamentai, oficialiesiems prilyginti testamentai bei asmeniniai testamentai.
Testamentų rūšys
Oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. Testamente nurodoma testamento sudarymo vieta ir laikas. Surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojams. Jį pasirašo pats testatorius ir toks testamentas jo akivaizdoje yra tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas egzempliorius visada lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Tokia tvarka patvirtinto testamento sudarymo faktas tampa neginčytinas bei pas notarą saugomam testamento egzemplioriui visada taikoma pirmenybė atsiradus priešpriešų su testatoriaus ar kito asmens turimu testamento egzemplioriumi.
Tuo tarpu asmeninio testamento sudarymo faktą visuomet galima ginčyti. Tam, kad asmeninis testamentas galiotų, notarinis jo tvirtinimas nėra reikalingas. Vieninteliai reikalavimai šiai testamento rūšiai tėra jo surašymas ranka bei jame nurodyti testatoriaus vardas, pavardė, testamento surašymo vieta, laikas bei testatoriaus valią patvirtinantis parašas. Jokie testatoriaus ranka daryti pataisymai, pribraukymai, per klaidą išbrauktos sąlygos, kurios vėliau ranka vėl prirašomos ar praleisti žodžiai nedaro testamento negaliojančiu. Svarbiausia yra aiškiai suformuluota ar iš kitų aplinkybių suprantama testatoriaus valia.
Slaugytojos byla
Tai puikiai iliustruoja byla, kurioje iki pat mirties ieškovės slaugyta ir prižiūrėta sesuo surašė raštelį, kuriame nurodė, kad dovanoja ieškovei savo turtą už priežiūrą, slaugymą ir palaidojimą. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti šį dokumentą asmeniniu testamentu bei jį patvirtinti.
Nepaisant išsiskyrusios žemesniųjų teismų nuomonės, Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas konstatavo, kad velionės valia buvo išreikšta ne tuojau pat padovanoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškovei, o palikti jį už slaugymą, priežiūrą ir palaidojimą, kas suponuoja, jog turtas ieškovei paliekamas po jos mirties, ir tai yra asmeninio testamento sudarymo požymis.
Taigi, neatsižvelgiant į dokumento formą, net į jo surašymo būdą, teksto formuluotę, asmeninis testamentas yra galiojantis, jeigu jame yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia tam tikru būdu palikti savo turtą po mirties.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba, net šifru ar tam tikra kodine išraiška, jeigu tik testamentą yra įmanoma perskaityti ir nustatyti tikruosius asmens ketinimus.
Dailininko byla
Kitoje byloje teismas dailininko spontaniškai surašytą dovanojimo raštelį prilygino asmeniniam menininko testamentui, kuriuo išreikšta valia, kam turėtų atitekti paveikslai po jo mirties.
Dailininkas savo valią išreiškė vienašališkai, jis nebuvo tikras, ar kasatorė priims dovaną. Minima, kad kasatorė apie autoriaus valią padovanoti jai paveikslus sužinojo tik po pastarojo mirties.
Jam dar esant gyvam kasatorė paveikslų nepriėmė, valios priimti dovanos neišreiškė.
„Abiejų dovanojimo sutarties šalių valia tiek dovanoti, tiek priimti dovaną turi būti išreikšta ir suderinta pasiekiant susitarimą dar šalims esant gyvoms, nes sandoris su mirusiu asmeniu negalimas.“
Taigi, iš teismų praktikos matyti, jog asmeninis testamentas tėra laisvos formos raštas, kuris gali būti saugomas namuose ar kitoje vietoje ir neprivalo būti nešamas notarui tvirtinti. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog toks dokumentas reikšmę įgauna tik po jį surašiusiojo mirties, todėl iki šio juridinio fakto testamentas tėra tik juodraštis, nesuteikiantis jokių teisių ir pareigų kitiems asmenims.
Vis dėlto, reikėtų atkreipti dėmesį, jog siekiant minėtą dokumentą įgyvendinti, ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties jis privalo būti pateiktas teismui tvirtinti, nes kitaip testamentas negalios. Siekiant užtikrintumo, jog atėjus laikui asmeninis testamentas bus įgalintas, jis gali būti perduotas saugoti notarui ar Lietuvos konsuliniam pareigūnui užsienyje.
Priimtas saugoti testamentas prilyginamas oficialiam, tačiau privalo atitikti įstatymo numatytas sąlygas – testamentą perduoti turi pats testatorius, pareikšdamas, kad testamente išreikšta jo paskutinė valia, testamentas perduodamas užklijuotame voke, panaudojant apsaugos nuo pažeidimų priemones, ir ant voko pasirašius tiek testatoriui, tiek testamentą priimančiam asmeniui, apie testamento priėmimą ir saugojimą yra surašomas atitinkamos formos aktas.
Taip pat oficialiesiems testamentams yra prilyginami testamentai, patvirtinti vyriausiųjų gydymo įstaigų gydytojų, globos namų direktorių, su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų kapitonų, ekspedicijų viršininkų, karo mokyklų vadų bei kitų įstatyme įtvirtintų asmenų, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės dokumento pateikti notarui.
Kurį savo nuosavybės perdavimo būdą vertėtų pasirinkti?
Nors yra kelios testamentų rūšys, rekomenduojama patvirtinti asmeninį testamentą atiduodant jį saugoti notarui aukščiau nurodyta tvarka, kadangi daugeliu atveju testamentai yra ginčijami siekiant įrodyti valios trūkumus, t. y. kad testatorius, surašydamas testamentą, dėl ligos ar senatvės negalėjo suvokti savo veiksmų. Tokiais atvejais užverda painūs ginčai, kuriuose prireikia pasitelkti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, kad būtų išsiaiškinta testatoriaus būklė testamento sudarymo metu.
Pavyzdžiui, vienoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama nuginčyti vėlesnį testatorės testamentą ir įteisinti pirmąjį. Ieškovė nurodė, kad antrasis testamentas buvo sudarytas palikėjai esant tokios būsenos, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Byloje buvo remtasi bent keliomis psichiatrinės ekspertizės išvadomis ir nurodyta, jog pirminės teismo psichiatrinės ekspertizės duomenimis, antrojo testamento sudarymo metu testatorė dėl progresuojančio psichikos sutrikimo – kraujagyslinės demencijos – negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Konstatuota, kad antroji ekspertų išvada nepaneigė pirmosios, dėl ko naujausias testamentas buvo pripažintas negaliojančiu.
Taigi, testamentas yra teisinis dokumentas, kuriantis teises bei pareigas kitiems asmenims ir prasmę įgaunantis tik po testatoriaus mirties. Susirūpinus savo nuosavybės likimu patartina aiškiai bei nedviprasmiškai išdėstyti savo valią dėl nuosavybės palikimo testamente, bei atkreipti dėmesį, jog nors asmeninis testamentas neprivalo būti patvirtintas notaro, tačiau siekiant išvengti neaiškumų ir ginčų dėl testamento sudarymo fakto, visgi rekomenduojama neaplenkti notarų biuro ir pasirūpinti tinkama savo nuosavybės priežiūra po mirties.