Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos spaudos konferencijoje 2023 m. birželio 6 d. buvo paskelbtas ministerijos sudarytos komisijos dėl kolegijų tinklo pertvarkos siūlymas, kad VTDK siūloma prijungti prie Vilniaus kolegijos, nesant tam objektyvaus pagrindo.
Šalies verslas jau ne vienerius metus patiria vis didėjantį kvalifikuotų inžinerinių specialybių darbuotojų stygių. Kolegijų tinklo pertvarka gali neigiamai paveikti nusistovėjusius inžinerinei pramonei reikalingų specialistų rengimo procesus bei abipusėmis pastangomis sukurtą mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Kvalifikuotų darbuotojų rengimas kolegijose – ilgalaikis, sudėtingas ir atsakingas procesas, kurio sutrikdymą iškart ir, deja, ilgam pajustų verslas. Manome, kad tai neatitinka deklaruojamų valstybinių kolegijų tinklo pertvarkos tikslų.
Pavyzdžiui, LSA, kaip socialinis partneris, net nebuvo įtraukta į kolegijų pertvarkos ruošimo procesą, nors didelė dalis kolegijos absolventų dirba būtent statybų sektoriuje.
Mūsų nuomone, mokslo organizacijų jungimas, siekiant optimizuoti administravimo išlaidas, vertinamas neigiamai. Šiam planui nepritarė ir dar keturios asociacijos, kurių nariai savo darbo išteklius papildo, būtent iš šios kolegijos absolventų.
Tarp VTDK ir verslo susiformavo ilgalaikis ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas, kurį būtina išsaugoti. Administravimo lėšų sutaupymo nauda dažnai neatsveria tokių pertvarkų žalos mokymo procesui, kadangi destabilizuojama daugybę metų kurta sistema, ryšiai (įrengtos partnerių iniciatyva ir lėšomis mokymo auditorijos, mokamos verslo stipendijos ir pan.).
Ši kolegijų tinklo reorganizacija ir 70-ies veiklos metų istoriją turinčios VTDK likvidavimas turės neigiamas pasekmes, bus sukurta rizika prarasti vis mažiau populiarias, tačiau ūkiui labai reikalingas specialybes. Tokie veiksmai sąlygos veiklos sinergijos praradimus ir specializacijos teikiamas naudas. Ypač atsakingai ir pamatuotai turi būti planuojami jungimai, kuomet mokymo organizacijos yra pernelyg skirtingos savo veikla, pavyzdžiui, kuomet sujungiama techninės ir humanitarinės pakraipos organizacijos. Tokiu būdu atsiranda rizika prarasti šiuo metu vis mažiau populiarias, tačiau šalies ūkiui labai reikalingas technologines specialybes.
Prijungimas, o ne sujungimas, kaip pertvarkos teisinė forma, taip pat turi paslėptų neigiamų niuansų, kadangi sukuriamas įspūdis, kad prijungiamoji organizacija yra mažiau reikšminga ar svarbi, nei ta, prie kurios yra prijungiama. Tokiu būdu moksleivių akyse sumenksta prijungiamos organizacijos per daugybę metų sukurta reputacija, bevertis tampa jos vardas.
Siekiant išsaugoti inžinerinių specialybių darbuotojų kvalifikacijos lygį ir parengti šalies ūkiui pakankami tokių specialistų, LSA nuomone, VTDK turėtų išlikti savarankiška kolegija ir jos prijungimui prie Vilniaus ar kitos kolegijos nepritaria.
Šiuo metu VTDK studijuoja 1702 studentai, o ministerijos nustatytas minimalus studentų skaičius kolegijoje turėtų būti 1200. VTDK į darbo rinką jau išleido šimtus inžinerijos srities specialistų: 2020 m. – 471 absolventą, 2021 m. – 456, 2022 m. – 364 absolventas.
Pažymėtina, jog apie 30 įmonių atstovų yra VTDK studijų programų komitetuose, apie 90 įmonių atstovų aktyviai dalyvauja kvalifikavimo komisijose (baigiamųjų darbų gynimo komisijos), o darbo santykiais su kolegija susiję kasmet apie 35 dėstytojus. Ne viena verslo įmonė skiria vardines stipendijas kolegijoje studijuojantiems studentams .Daugiausia 2022 m. priimtųjų į I kursą pagal bendrojo lavinimo mokyklos baigimo vietą buvo iš Vilniaus apskrities – 56,7 procentai.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos nariai yra investavę į VTDK specializuotų autoklasių įrengimą ir kitos metodinės mokomosios medžiagos pateikimą. Ministerijos sprendimas akivaizdžiai pakenks ir automobilių verslu užsiimančioms įmonėms.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentaras:
Dalius Gedvilas teigia, kad „ministerijos sprendimas akivaizdžiai pakenks ir automobilių verslu užsiimančioms įmonėms“. Tai yra klaidinanti informacija.
Siūlymus dėl kolegijų stiprinimo priėmė ne ministerija, bet komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų. Tarp 14 komisijos narių tik 4 buvo ministerijos atstovai.
Taip pat pažymime, kad nė viena kolegija nebus uždaroma. Reorganizavimo procese dalyvausiančių kolegijų darbuotojams darbo santykiai bus tęsiami po valstybinių kolegijų tinklo atnaujinimo veiksiančioje aukštojoje mokykloje. Visi kolegijų darbuotojai bus informuojami apie darbo sąlygų pakeitimą, o jų darbo sutartys tikslinamos. Darbuotojams, nesutiksiantiems dirbti naujomis darbo sąlygomis, bus mokamos išeitinės išmokos.
Kolegijų sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą ir geresnes darbo sąlygas. Numatyta, kad kolegijose būtų ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Todėl stiprinant valstybinių kolegijų tinklą didinamas valstybės finansavimas studijoms bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai, siekiama, kad taikomieji moksliniai tyrimai taptų privaloma prielaida kokybiškoms aukštojo mokslo studijoms.