Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė sumenkusį šalies ekonomikos aktyvumą 2023 m. pirmąjį ketvirtį. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika sumenko 3 proc., o palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu – 3,6 proc. Didžiausią įtaką tokiai ekonomikos raidai turėjo apdirbamoji gamyba, prekyba, transportas ir saugojimas, nekilnojamojo turto (NT) operacijų veikla.
Dėl aukštų energijos kainų prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas ir mažėjusi užsienio paklausa lėmė apdirbamosios gamybos pardavimų krytį. 2023 m. pirmąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, per ketvirtį sumenko 2,8, o palyginti su prieš metus buvusiu lygiu, – 14,2 proc. Didžiausią poveikį tokiai apdirbamosios gamybos raidai darė mažėję chemijos, taip pat medienos ir baldų pramonės šakų pardavimai. Chemijos pramonės pardavimų krytį labiausiai veikė itin didelės energijos kainos ir pasaulyje atslūgstanti „Covid-19“ pandemija, o medienos ir baldų pramonės – itin aukštos energijos kainos, įvestos sankcijos šalims agresorėms ir vartotojų vangumas įsigyti didesnės vertės ilgalaikio vartojimo prekių. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos (ES) vartotojai tinkamumą šiuo metu įsigyti didesnius pirkinius vertina bene blogiausiai nuo duomenų skelbimo pradžios 1985 m. Nors energijos kainos šiuo metu yra reikšmingai sumažėjusios, o įmonės artimiausiais mėnesiais tikisi nuosaikaus gaminamos produkcijos augimo, veiklos padėtis tebėra įtempta. Remiantis Europos Komisijos atliekamo verslo tendencijų tyrimo rezultatais, šiuo metu turimų gamybos pajėgumų panaudojimas yra mažiausias nuo 2011 m. pradžios, įmonės gaminamos produkcijos paklausą vertina blogiausiai nuo 2010 m., o turimų pagamintos produkcijos atsargų lygis didesnis buvo tik 2009 m. Tiesa, šioms nepalankioms tendencijoms atsparumą teberodo mašinų ir įrangos gamybos bei autopramonės įmonės.
Aukšta infliacija ir tebegriežtinama pinigų politika mažino namų ūkių norą vartoti ir varžė mažmeninės prekybos atsigavimą. Šių metų pirmąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 1,8 proc. mažesnė nei ankstesnį ketvirtį ir 2,3 proc. – nei prieš metus. Mažėjo visų didžiausių prekių grupių, iš jų labiausiai degalų ir nebūtinųjų ilgalaikio vartojimo prekių, pardavimai. Namų ūkių vangumą įsigyti didesnius pirkinius labiausiai veikė brangęs skolinimasis ir nežinomybė dėl to, kokiame lygyje ilgainiui nusistovės palūkanos. Pavyzdžiui, dėl brangusių paskolų reikšmingai sumažėjo NT rinkos aktyvumas, kuris veikė tiek baldų, tiek kitų stambesnių namų apyvokos daiktų paklausą. Toks namų ūkių elgesys nėra sietinas su reikšmingai pablogėjusia namų ūkių finansine padėtimi. Naujausi vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkių finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nei buvo prieš prasidedant „Covid-19“ pandemijai, ir namų ūkiai tikisi, kad per šiuos metus ji dar pagerės. Apskritai, šių metų balandžio mėn. namų ūkių nuotaikos buvo geriausios nuo 2021 m. pabaigos. Tai, visų pirma, reikėtų sieti su darbo rinkos atsparumu – remiantis Sodros duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius Lietuvoje nenustojo didėti, o atlyginimų augimas reikšmingiau nesulėtėjo.
Paslaugų sektoriaus raida vis dar yra netolygi. Remiantis sausio–vasario mėn. duomenimis, apskaičiuotais palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, augo apgyvendinimo ir maitinimo (buvo 5,8 proc. didesnė nei vidutiniškai 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį), informacijos ir ryšių (2 proc.) bei administracinių ir aptarnavimo paslaugų (1,5 proc.) veiklų pardavimų apimtis. Lietuvoje veikiantiems bankams pradėjus skelbti itin gerus šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus, tikėtina, kad reikšmingiau padidės finansų ir draudimo paslaugų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė. Kartu dėl lėčiau augusios euro zonos ekonomikos ir įvesto ES mobilumo paketo mažėjo transporto ir saugojimo paslaugų veiklos pardavimai, o griežtinama pinigų politika reikšmingai sumažino ir NT operacijų veiklos pardavimus. Šių metų pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius didėjo daugelyje paslaugų sektorių, net ir dalyje tų, kurie susidūrė su pardavimų apimties mažėjimu, pavyzdžiui, transporto ir saugojimo veikloje. Tai galima sieti su vis dar dideliu darbuotojų poreikiu – balandžio mėn. itin didelė paslaugų sektoriaus įmonių dalis ir toliau nurodė darbuotojų trūkumą kaip veiksnį, ribojantį jų veiklą. Tai rodo gana teigiamą šio sektoriaus įmonių požiūrį dėl tolesnės jų raidos.
Statybos sektoriaus darbų apimtis auga. Po pusantrų metų trukusios itin vangios plėtros 2022 m. paskutinį ketvirtį statybos sektoriaus pridėtinės vertės ketvirtinis augimas paspartėjo ir buvo artimas ilgalaikiam vidurkiui. Paskelbti šių metų sausio–vasario mėn. atliktų darbų rodikliai leidžia tikėtis tolesnio statybos sektoriaus aktyvumo augimo. Šiuo laikotarpiu labiausiai didėja inžinerinių statinių statybos, kurių nemaža dalis įprastai yra finansuojama ES paramos fondų lėšomis. Būtent šiais metais numatomas beveik dvigubai didesnis ES paramos fondų lėšų panaudojimas leidžia tikėtis palankios šio statybos segmento raidos šiais metais. Praėjusių metų antrąjį pusmetį taip pat beveik padvigubėjo pradėtų statyti naujų negyvenamųjų pastatų, ypač pramoninės paskirties ir sandėliavimo, apimtis, tai artimiausiais ketvirčiais darys teigiamą įtaką ir negyvenamosios paskirties statybos segmentui. Teigiamos tendencijos šiuose statybos segmentuose turėtų nusverti neigiamą mažėjančios gyvenamosios paskirties statybos apimties poveikį, jį ir toliau nepalankiai veiks griežtinama pinigų politika.
Nors 2023 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos aktyvumo raida buvo silpnesnė, nei numatyta, tikimasi palankesnės ekonomikos raidos antrąjį pusmetį. Tai visų pirma sietina su darbo rinkos atsparumu. Vertinant išankstiniais duomenimis, darbo rinkos padėtis yra geresnė, nei tikėtasi, – žemesnis, nei laukta, nedarbo lygis, palankesnė dirbančiųjų skaičiaus raida ir darbo užmokesčio augimas. Toks darbo rinkos atsparumas kartu su reikšmingai sulėtėjusiu kainų augimu leidžia tikėtis didesnės vidaus paklausos, ypač namų ūkių vartojimo atsigavimo antrąjį pusmetį. O pastarųjų mėnesių infliacijos raida leidžia tikėtis, kad birželio mėn. darbo užmokesčio augimas jau turėtų viršyti infliaciją, o gyventojų perkamoji galia turėtų pradėti didėti. Taip pat visus šiuos metus namų ūkių perkamąją galią didins ir su 2023 m. valstybės biudžetu priimti sprendimai, kurie didina namų ūkių pajamas ir apribojo energijos išlaidų augimą.