Bet pirma reikia pradėti nuo čempionų. Sumine išraiška sparčiausiai ūgtelėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, kur Lietuvos įmonės pagamino ir pardavė už 691,5 mln. eurų – tai net 180,1 mln. eurų daugiau negu 2020 metais. Arba 35,2 proc. eksporto lygio augimas.
Nors galutinių duomenų įmonės dar nėra paskelbusios, tačiau jau dabar aišku, kad viena iš labiausiai augusių įmonių – „Teltonikos“ įmonių grupė. Tai pirmoji Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonė, gaminanti aukštos pridėtinės vertės produktus, kurios apyvarta viršijo 200 mln. eurų. Kryptinga plėtra įvairiose elektronikos srityse leido lietuviškai įmonei tapti regiono lydere ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tvirtas plėtros pagrindas leidžia tikėtis, kad įmonės planai Lietuvoje sukurti puslaidininkių lustų ekosistemą (technologijų kūrimas, projektavimas ir gamyba) bus įgyvendinti.
Kitos reikšmingai ūgtelėjusios sritys – tai guminių ir plastikinių gaminių gamyba, kur parduota už 140,2 mln. eurų daugiau (viso už 962,9 mln. eurų ir 17,0 proc. augimas), ir elektros įrangos gamyba, kur parduota už 112,0 mln. eurų daugiau (viso už 505,5 mln. eurų ir 28,4 proc. augimas).
Plastikų sektoriaus įmonių rezultatus galima priskirti sparčiai augusioms žaliavų kainoms (ir kartu produkcijai), tačiau tokie rezultatai nebūtų pasiekti ir be sėkmingų įmonių veiklos, kai sugebėta prisitaikyti prie trūkinėjusių tiekimo grandinių, pasinaudota sumaištimi tarptautinėse rinkose. Paranki Lietuvos geografinė padėtis leido įmonėms užimti iki šiol rečiau naudotas rinkos nišas.
Vertinant santykinę augimo spartą, išsiskiria ne variklinių transporto priemonių ir įrangos gamyba, kur Lietuvoje veikiančios įmonės eksportavo kone puse daugiau – augimas sudarė 42,5 proc. ir viršijo 200,1 mln. eurų.
Bendras Lietuvos inžinerijos pramonės įmonių eksporto augimas – 721,5 mln. eurų. Tokį rezultatą pavyko pasiekti tiek dėl pirmaisiais pandemijos metais nestojusių ekonominių veiklų, tiek ir sėkmingai Lietuvos įmonėms prisitaikius prie naujos ekonomikos realybės, kur lankstumas, investicijos į procesų efektyvinimą ir technologijų inovacijos leido perimti reikšmingą naujų užsakymų dalį.
Deja, bet Rusijos agresija prieš Ukrainą ir vasarį pradėtas karas temdo šių metų perspektyvas. Karinis konfliktas kuria daug neapibrėžtumų – ardo tiekimo grandines (o naujoms užmegzti reikia laiko), dėl principinės vertybinės takoskyros (ar greta vykstančių karinių operacijų) iš potencialių tiekėjų sąrašo iškrito dešimtys inžinerinei pramonei svarbių žaliavų ir pirminių gaminių tiekėjų, keičiasi rizikos vertinimo reikalavimai, daugėja neapibrėžtumo ilgalaikių sutarčių atvejais, dalies kategorijų produktų užsakovai laikinai mažina, stabdo arba neterminuotai nukelia užsakymų vykdymą.
Pandemijos metu tiek paleistos centrinių bankų virtualios „pinigų spaustuvės“, tiek ir kitos ekonomikos priežastys jau pastebimai veikia infliacijos lygį. Todėl eksportas nominalia išraiška ir toliau, tikėtina, augs. Visgi, lieka neaišku, ar išaugusios infliacijos kontekste pramonei pavyks išlaikyti realaus eksporto augimo tempą.
Tad įspūdingi praėjusių metų eksporto rezultatai – geras ilgalaikio įdirbio ženklas. Norėdama tokį lygį išlaikyti ir toliau, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė jau šiandien ieško atsakymų į naujus iššūkius. Kai kuriems jų įveikti, panašu, reikės ir reikšmingo valstybės institucijų indėlio.