Europos gynybos fondas
Europos gynybos fondas siekia skatinti bendradarbiavimą tarp ES įmonių, mokslo institucijų bei kitų dalyvių vystant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklą gynybos srityje. Numatoma, kad per 2021–2027 m. periodą Europos gynybos fondas bendrai projektams skirs 8 mlrd. eurų iš kurių 2,7 mlrd. eurų bus skirta tyrimams finansuoti, o 5,3 mlrd. eurų bendriems pajėgumų plėtros projektams įgyvendinti.
Europos gynybos fondas yra įgyvendinamas per metines kvietimo programas, kurios siūlo dalyviams sudalyvauti 17-oje teminių kategorijų. Pažymėtina, kad viena tema yra skirta mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms galinčioms pasiūlyti inovatyvius sprendimus gynybos technologijų srityje. Einamųjų metų kvietimai yra viešinami birželio mėn., o paraiškas dalyviai turi pateikti lapkričio mėn. pabaigoje.
Europos gynybos fondas finansavimo intensyvumas skiriasi priklausomai nuo projekto, tačiau iki 100 proc. yra dengiamos mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo išlaidos, iki 55 proc. prototipų kūrimo išlaidos, iki 80 proc. testavimo, sertifikavimo išlaidos.
Numatyta, kad projekte privalo dalyvauti mažiausiai trys dalyviai iš trijų skirtingų ES ar asocijuotų valstybių. Be to yra numatytos sąlygos, kad projekto finansavimo intensyvumas gali būti didesnis jei projekte dalyvauja mažos ir vidutinio dydžio įmonės ir jei projektas atitinka ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje programas (angl. PESCO).
Lietuviškų subjektų dalyvavimo kvietime rezultatai
Kalbant apie paminėtus devynis projektus kuriuose figūruoja Lietuvos verslo ir mokslo subjektai, pastebime, kad bendrai Lietuvą reprezentuoja keturi subjektai. 8 projektuose dalyvaus VšI Baltijos pažangių technologijų institutas (toliau – BPTI), o UAB ADOS-Tech, Fizinių ir technologijos mokslų centras, bei UAB Aktyvus Photonics dalyvaus tik vienetiniuose projekte.
BPTI kartu su konsorciumo partneriais dalyvaus šešiose kvietimuose šiose tematikose: naujosios medžiagos, radarų technologijos, dirbtinis intelektas, kibernetinė gynyba, nepilotuojamos antžeminės platformos, karinis mobilumas. Konsorciumai kuriuose dalyvauja BPTI yra pakankamai dideli ir juos sudaro nuo dešimties iki trisdešimt penkių subjektų iš daugiau nei devynių ES valstybių. Bendros projekto vertės svyruoja nuo 10,8 iki 26,8 mln. eurų. Numatyta, kad kai kurie iš projektų bus koordinuojami didžiųjų ES gynybos pramonės gamintojų pvz. Leonardo, Indra Sistemas.
Pažymėtina, kad dar du BPTI teikti projektai mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtame kvietime buvo patvirtinti. Pirmame, 3,7 mln. eurų vertės, projekte kur bus vystomi sprendimai pagerinantys karinės situacijos suvokimą, BPTI dalyvaus kartu su Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos kompanijomis. Taip pat šiame projekte dalyvaus dar viena lietuviška kompanija ADOS-Tech. Antrame 3,9 mln. eurų vertės projekte, skirtame atpažinti silpnus radijo signalus esant dideliems trukdžiams, BPTI dalyvaus su Prancūzijos ir Slovėnijos subjektais.
UAB Aktyvaus Photonics, Fizinių ir technologijos mokslų centro kartu su Belgijos, Graikijos subjektais parengtam pasiūlymui, vystyti lengvo svorio lazerinį taikinių žymeklį kuris galėtų būti montuojamas mažose arba labai mažuose bepiločių orlaivių sistemose, taip pat buvo pritarta. UAB Aktyvus Photonics koordinuojamo projekto vertė 2,8 mln. eurų.
Apibendrinat, galime pastebėti, kad lietuviški subjektai užtikrintai įsitraukia į Europos gynybos fondo kvietimus, tiek dalyvaudami su jau pažįstamais partneriais iš prieš tai vykusių ES projektų tiek teikdami paraiškas savarankiškai. Tikėtina, kad Europos gynybos fondo 2021 m. kvietimų rezultatai paskatins ir kitus nacionalinius mokslo bei verslo subjektus atkreipti dėmesį į šią galimybę.
Kaip sekėsi Latvijos ir Estijos dalyviams?
Estijos subjektai yra minimi net 12-oje projektų. Pažymėtina, kad projektas, siekiantis palengvinti duomenų apsikeitimą apie karinės technikos judėjimą ES bei pagreitinsiantis reikiamų leidimų išdavimą, bus koordinuojamas Estijos bendrovės Cybernetica. Numatoma projekto vertė 10,8 mln. eurų, o jame dalyvaus 11 subjektų iš 10 valstybių. Be minėtos Cybernetica atrinktose projektuose minimi sekantys Estijos subjektai: Cafa Tech, Defsecintel Solutions, Marduk Technologies, Talgen Cybersecurity, Guardtime, Skeleton Technologies ir Talino technologijų universitetas. Minėti dalyviai, kaip ir Lietuvos atveju yra nevienodai įsitraukę į projektus pvz. Cafa Tech minimas keturiuose, Defsecintel Solutions dvejuose, o Talgen Cybersecurity viename projekte.
Tuo tarpu, Latvijos subjektai Europos gynybos fondo kvietime dalyvauja kukliau lyginant su Estijos ar Lietuvos dalyviais ir yra minimi tik 5-iuose projektuose. Nei vienas iš projektų nėra koordinuojamas latviško mokslo ar verslo subjekto. Latvijas Mobilais Telefons dalyvauja dvejuose projektuose, o Cyber Circle, Rygos technikos universitetas, bei Latvijos universiteto lazerių centras dalyvauja viename projekte.
Pastebėtina, kad Latvijos atveju yra ryškesnis valstybinių mokslinių institutų įsitraukimo lygis, kai tuo tarpu Estijos atveju didesnė iniciatyva yra išlaikoma privačių kompanijų ir tyrimo institutų rankose.
Kaip laimėti?
Ko gero vienintelio sėkmės recepto nėra, tačiau viena aišku, kad reikalinga paraišką teikiančio subjekto kompetenciją bei glaudaus bendradarbiavimas su kitų ES valstybių subjektais.
Vertinant Europos Komisijos kvietimų teminėms kategorijoms planuotą bei paskirtą finansavimą galima konstatuoti, kad dviejuose srityse nebuvo didelės konkurencijos arba buvo pateiktos labai silpnos paraiškos, nes dalis numatyto finansavimo buvo perskirstyta.
Vertinant bendrą laimėjusiose paraiškose įvardintų subjektų geografinę priklausomybę, būtų teisinga pastebėti, kad teikiamoje paraiškose dalyvaujant subjektams iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos yra didesnė tikimybė laimėti.
Būsimiems dalyviams būtų naudinga detaliai išanalizuoti Europos gynybos fondo 2021–2027 m. tematikas, 2021 m. kvietimo rezultatus, bei 2014–2020 m. vykusių paruošiamųjų programų (angl. PADR, EDIDP) rezultatus.
Siekiant padidinti lietuviškų subjektų dalyvavimo skaičių ateinančiuose Europos gynybos fondo kvietimuose, yra būtinas ir Lietuvos valstybinių institucijų, gynybos pramonės asociacijų, iniciatyvių asmenų bei organizacijų įsitraukimas skleidžiant žinią apie šią unikalią galimybę. Net neabejojama, kad Lietuvos verslas bei mokslas turi ką pasiūlyti gynybos ir saugumo srityje. Tam tikslui būtų reikalinga surengti informacinį seminarą kuriame potencialūs dalyviai sužinotų apie paraiškų teikimo taisykles, prieš tai buvusio kvietimo rezultatus, pasidalintų savo patirtimi bei subtilybėmis, susipažintų su aktualiais Lietuvos kariuomenės poreikiais. Be abejo minėta informacija bei užmegzti nauji ryšiai būtų naudingi tiek dalyvaujant ateinančiuose Europos gynybos fondo kvietimuose tiek vykdant kitą veiklą.
Ko gero, būsimiems dalyviams jau yra per vėlu ieškoti galimų konsorciumo partnerių ar bandyti šlietis prie kitų subjektų siekiant suspėti į 2022 m. paskelbtus kvietimus, bet tikrai yra pakankamai laiko susirasti partnerius Lietuvoje ir ES valstybėse siekiant tinkamai pasiruošti 2023 m. Europos gynybos fondo kvietimui.