Lietuviai tokius sprendimus atranda po truputį, tačiau galima prognozuoti, jog po 3-4 metus mobiliaisiais bankų sprendimais besinaudojančių klientų skaičius reikšmingai išaugs ir pasivys Šiaurės šalis. Atsilikimo priežastis labai objektyvi – mobiliojo banko sprendimai Lietuvoje atsirado kur kas vėliau. Kurti jų anksčiau nebuvo prasmės, nes prieš penkerius metus nebuvo įpročio naudotis mobiliuoju internetu.
Kita vertus, lūžis, kuomet naudojantis mobiliosios bankininkystės programėle buvo atlikta daugiau finansinių operacijų nei banko skyriuose, jau įvyko. Antrojo lūžio, kuomet prie mobiliojo banko vartotojai jungsis dažniau nei naudojant savo kompiuterį, sulauksime, kai bankai į mobilųjį telefoną perkels dar daugiau funkcijų, reikalingų kasdienių finansų tvarkymui.
Dar šiais metais Lietuvoje turėtumėme sulaukti galimybės naudojantis mobiliąja bankininkyste sumokėti komunalinius mokesčius, padaryti vietinius pervedimus, matyti visą klientui aktualią informaciją. Kaip bus su kitais bankiniais produktais ir galimybe juos įsigyti per mobilųjį banką, išlieka atviras klausimas. Tai priklauso ir nuo klientų norų. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse į mobiliąją bankininkystę persikėlė nemažai taupymo produktų, tarp populiariausių – II pakopos pensijų fondai.
Mobilioji bankininkystė akivaizdžiai keičia žmonių įpročius ir dažnu atveju juos gana sunku tiksliai nuspėti. Štai paprastas pavyzdys – norėdami pasitikrinti savo sąskaitos likutį, prie internetinės bankininkystės klientai jungiasi kelis kartus per mėnesį, o tie kurie naudojasi mobiliąja bankininkyste, tai daro net po kelis kartus per dieną. Ši statistika lyg ir turėtų kelti šypseną, tačiau ji puikiai iliustruoja šio įrankio patogumą.
Apskritai, mobiliosios bankininkystės paslaugų paklausa ir plėtra tiesiogiai susijusi su fundamentaliais įpročių pokyčiais – išmanusis telefonas pamažu tampa pagrindiniu paslaugų terminalu, svarbiausiu kasdienės veiklos įrankiu. Kai toks pokytis įvyks, mobiliųjų paslaugų paklausa padidės kartais.
Tikėtina, kad jau po poros metų atsiras mobiliųjų programėlių, leisiančių naudojant vieną platformą valdyti visas savo sąskaitas skirtinguose bankuose. Teisinis pagrindas tam jau sukurtas – įsigalioję nauji ES reguliavimo aktai įpareigojo bankus nuo 2018 m. sausio mėnesio suteikti prieigas prie klientų informacijos trečiosioms šalims, tokiu būdu atveriant duris tiek informacijos apsikeitimui, tiek alternatyviems mokėjimų paslaugų tiekėjams.
Kad kasdienių finansų tvarkymas netruks persikelti į mobilųjį telefoną, rodo ir Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje, itin populiarėjantys taip vadinami internetiniai bankai, neturintys savo skyrių ir vartotojams siūlantys tik elektroninę bankininkystę ir mobiliąją programėlę. Lietuvoje po kelerių metų bankų skyrių matysime dar mažiau, o ir jų funkcijos bus orientuotos į klientų konsultavimą.
Kada Lietuvoje atsiras pirmasis tik virtualioje erdvėje veikiantis bankas? Dar ne šiemet, bet laukti liko neilgai.