Priklausomai nuo konkretaus verslo specifikos, skiriasi kreditavimo formos, finansavimo prieinamumas, suteikiami skolinimosi limitai, užstatinės priemonės ir lėšų panaudojimo tikslas. Tačiau tam tikras bendras tendencijas ir kriterijus, padėsiančius lengviau gauti finansavimą, galima išskirti.
Skirtingi įmonės mastai – nevienodi kriterijai
Mažam verslui, kurio apyvarta siekia iki 1 mln. eurų, dažniausia reikia lėšų finansuoti augimą ir subalansuoti apyvartinį kapitalą. Tokios įmonės kaip taisyklė kredituojamos mažesnėmis sumomis, kurios paprastai yra iki 25 000 eurų. Tai dažnai būna akcininkų lėšos, taip pat verslo paskolos su turto įkeitimu ar akcininkų laidavimu, tiekėjų suteikiami kreditai ar faktoringas, kai į finansų institucijas kreipiamasi operatyviai apmokėti išrašytas sąskaitas.
Ne paslaptis, kad maži verslai dažnai neturi daug turto, todėl dažniau susiduria su apribotomis galimybėmis skolintis. Kreditoriai neretai neigiamai vertina trumpą verslo veiklos istoriją, taip pat iššūkiu tampa mažo verslo būsimų pinigų srautų prognozavimas. Smulkesnio verslo savininkai dažnai neturi suformuotos reputacijos kreditorių akyse. Kuo didesnis neapibrėžtumas, tuo realiau, jog kreditoriai bus konservatyvesni vertindami finansavimo galimybes.
O didesnis verslas paprastai turi gerokai platesnes galimybes skolintis rinkoje. Toks verslas dažniausiai jau turi realaus turto, kurį įkeitus galima pasinaudoti paskola, kredito linija, atvirkštiniu faktoringu. Limitai dideliam verslui automatiškai bus didesni. Stambesni verslai dažniausia finansuoja augimą, atnaujina įrenginius, diversifikuoja veiklą, ieško naujų prekių ar paslaugų, platesnių rinkų, kurioms užkariauti gali būti reikalingas papildomas finansavimas.
Žinoma, su finansavimo problemomis gali susidurti ir didesnės įmonės. Priežastys individualios, jos neretai susijusios su įmonės veiklos istorija, finansinių ataskaitų kokybe, akcininkų ar direktorių patirtimi. Tokie verslai taip pat gali pasižymėti bloga organizacine struktūra, kuri nebus pritaikyta palaikyti įmonės plėtrą. Stambesnės įmonės neretai yra mažiau lanksčios – joms sunkiau greitai reaguoti į rinkos pokyčius, adaptuoti vidinius procesus. Todėl įmonių prognozių scenarijus finansuotojai gali vertinti konservatyviau.
Pelnas – rodiklis, kad verslo veikla sėkminga
Verslams, siekiantiems gauti papildomą finansavimą veiklai užtikrinti ar jai plėsti, svarbu žinoti pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis priimami sprendimai skolinti. Vienas neatsiejamų rodiklių – įmonės pelno (nuostolio) ataskaita.
Pelnas neabejotinai yra tarsi įmonės veiklos sėkmės matas. Kreditoriai palankiau vertins įmones, kurios kiekvienais metais sugeba didinti apyvartą bei generuoti pelną. Tai rodo, jog įmonė gali konkuruoti rinkoje, o jos augantys pardavimai rodo, kad teikiama prekė ar paslauga yra paklausi ir reikalinga vartotojams. Suteikdami paskolą kreditoriai neabejotinai vertina, ar įmonei užteks pelno dengti prisiimtą įsipareigojimą. Todėl įmonės veiklos rezultatas, tai yra pelnas (nuostolis), turi tiesioginės įtakos kreditavimo rezultatui.
Dabartinė situacija požiūrį į šį rodiklį gali koreguoti. Įmonėms sudėtinga generuoti pelną ir didinti pardavimus dėl valstybės taikomų veiklos apribojimų. Visgi norint gauti finansavimą gali kreiptis net ir nuostolingos įmonės. Jos turėtų turėti stiprų nuosavo kapitalo lygį, kad galėtų padengti sukauptą nuostolį. Taip pat tokie verslai turėtų pateikti pelningo verslo veiklos prognozes bei prielaidas, kuriomis paremtos prognozės.
Pavojinga priklausyti tik nuo kelių klientų
Taip pat reikšminga nepamiršti, kad kreditoriai vertina ir įmonės partnerius – pirkėjus bei tiekėjus. Šiuo atveju, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonė diversifikuotų savo veiklą, kitaip tariant, nebūtų priklausoma tik nuo kelių pirkėjų. Kreditoriai palankiau vertins įmones, kurios prekes ar paslaugas parduoda 10–20 skirtingų pirkėjų ir nei vienas jų nesudaro liūto dalies.
Finansavimo procese vertinami ir tiekėjai. Atsižvelgiama į jų galimybes tiekti prekes bei paslaugas klientui, augimą, kokybės kontrolės sistemas.
Svarbi ir šalies, su kuria susijęs verslas, rizika
Ko gero, kaip ir visiems bendradarbiavimo santykiams, taip ir kreditoriams nepasitikėjimą kelia neapibrėžtumas ir neskaidrumas. Todėl finansuotojai, vertindami įmones, turi gauti kuo aiškesnę ir detalesnę informaciją. Be išimties – ir apie verslo partnerius. Būtinai atsižvelgiama į šalies, kurioje partneriai veikia, riziką. Ši analizė apima galimus verslo aplinkos pokyčius, kurie gali neigiamai paveikti kliento veiklos rezultatus ar turto vertę. Vertinant šalies riziką atsižvelgiama į įvairius makroekonominius rodiklius, verslo aplinką, duomenų prieinamumą, skaidrumą, politikos stabilumą.
Dažniausia kreditoriai ir draudikai palankiau vertina, jei verslas dirba su žemesnės rizikos valstybėmis – Vakarų Europos, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada ir pan. Ir vengia kredituoti tuos, kurie susiję su aukštesnės rizikos šalimis, pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija, Iranu, Iraku.
Per daug ar nepakankamai darbuotojų – signalas kreditoriui
Dar vienas reikšmingas rodiklis – darbuotojų skaičiaus dinamika. Perteklinis darbuotojų skaičius gali parodyti, kad įmonės darbuotojų resursai gali būti naudojami neefektyviai, vidiniai procesai nėra optimizuoti. Arba, atvirkščiai, kad įmonė sėkmingai didina apyvartą, kuria naujas darbo vietas ir jas puikiai integruoja.
Darbuotojų skaičiaus mažėjimas gali liudyti, kad įmonės prekių ar paslaugų paklausa mažėja, įmonei nebereikia darbuotojų, nes darbų srautas yra mažesnis nei būna standartiškai. Arba, atvirkščiai, įmonė efektyvina procesus, įsigyja įrangos, kuri pakeičia darbuotojus, todėl dalis darbo rankų tampa tiesiog nebereikalingos arba jos nukreipiamos vykdyti kitus procesus. Kitaip tariant, nežiūrima tiesiog aklai į darbuotojų skaičių, bet stengiamasi suprasti šio skaičiaus dinamikos priežastis ir pokyčio įtaką įmonės veiklos rezultatams.