Per keletą paskutinių metų verslai susidūrė su daugybe iššūkių: dėl COVID-19 pandemijos taikytais apribojimais, sutrūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis, svariomis valstybių pastangomis padėti verslams didelėmis pinigų injekcijomis. Visa tai paskatino infliacijos šuolį, o karas Ukrainoje dar labiau prisidėjo prie įtampos tiekimo grandyse (ypač žaliavų) ir augančių kainų. Nors verslininkai jau keletą metų susiduria su daugybe naujų iššūkių, bet kai kuriuos darbus dėl verslo ateities galima padaryti ir šiandien.
Pirma užduotis – analizuoti pinigų srautus
Pirmiausia įmonei labai svarbu nepritrūkti lėšų veiklai vykdyti. Todėl patariama stebėti savo įmonės pinigų srautą. Paprastai tariant, įmonės pajamos turi būti didesnės nei išlaidos ir jos turi būti gaunamos per kuo trumpesnį laiką. Tačiau neapibrėžtose ekonominėse situacijose, kokias išgyvename šiomis dienomis, įmonė visada turi būti pasiruošusi bent kelis scenarijus, kaip finansuotų savo veiklą, jei pinigų srautas taptų neigiamas, t. y. išlaidos viršytų pajams.
Vienas iš sprendimų – įmonės akcininkai turi būti pasiruošę asmeninių lėšų papildomiems įnašams. Jei jų nėra, įmonė tampa priklausoma nuo išorinio skolinimosi. Beje, sukaupta darbo patirtis finansų institucijose rodo, kad net ir turint teigiamą pinigų srautą bei šiandien nesant poreikiui skolintis lėšų iš finansinių institucijų, patartina susitarti su išoriniais kreditoriais, kokiomis formomis ir apimtimis būtų galima finansuoti galimus įmonės poreikius. Praktika patvirtina, kad turint tokį susitarimą, kai iškyla poreikis skubiai finansuoti verslą, sprendimai randami žymiai greičiau ir jie būna gerokai efektyvesni.
Kita užduotis – tinkamai valdyti apyvartinį kapitalą
Tinkamai valdyti apyvartinį kapitalą įmonei visada svarbu, bet ekonominių iššūkių laikotarpiu tai ypač aktualu, nes nuo (ne)tinkamų sprendimų gali priklausyti įmonės likimas.
Pirma atkreipkite dėmesį į atsargas. Įmonė turi numatyti optimalų atsargų lygį, kad nesusidarytų perteklinis atsargų kiekis, kurį sunku realizuoti. Per didelis atsargų balansas neigiamai veikia pinigų srautą. Tačiau tinkamai nesuplanavus produkcijos gali būti susikurta ir kita problema – atsargų gali būti per mažai pilnam užsakymų poreikiui patenkinti. Tai apriboja pardavimus ir taip pat trikdo pinigų srautą.
Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tiekėjų gamybos bei pristatymo laikus. Geležinė taisyklė – įmonė privalo būti nepriklausoma nuo vieno tiekėjo, kuris dažniausiai turi derybinę galią ir pastato tiekėją (ypatingai mažesnį) į nepalankią poziciją. Rekomenduojama įmonėms atlikti nuolatinę inventorizaciją ir realiai įvertinti atsargų lygį bei tiekėjus.
Antra – ekonominių iššūkių laikotarpiu labai svarbu analizuoti gautinas sumas. Būtent tokiais laikais parduodamos prekes ar paslaugas įmonės susiduria su padidėjusia kredito rizika. Todėl įmonei rekomenduojama ypač realistiškai vertinti pardavimų apimtis kiekvienam klientui ir jo galimybę atsiskaityti už įsigytas prekes ar paslaugas. Siekiant greitesnio lėšų gavimo rekomenduojama dirbti su išankstiniais apmokėjimais (bent jau daliai sąskaitos) arba trumpesniais sąskaitos apmokėjimo atidėjimo terminais. Patartina nuodugniai įsivertinti savo partnerius, su kuriais dirbate. Patys galite pasitikrinti viešai prieinamus duomenų šaltinius, susipažinti su įmonės finansais, vadovais ir akcininkais, net paklausti, kaip jų verslo modelis buvo adaptuotas įvykus nenumatytoms aplinkybėms rinkoje, kas yra jų klientai, kokios yra įmonės ateities perspektyvos, pardavimų prognozės. Tik įvertinę šiuos aspektus galite tartis dėl apmokėjimo termino atidėjimo. Šį darbą gali atlikti ir kredito institucijos arba alternatyvaus finansavimo bendrovės.
Įmonėms taip pat rekomenduojama turėti skolų valdymo politiką, bendrauti su skolininkais vos imama vėluoti apmokėti sąskaitą, periodiškai siųsti priminimus dėl vėluojančio apmokėjimo, kritiškai vertinti skolininko komunikaciją. Beje, siekiant išvengti kliento nemokumo gautinos sumos gali būti apdraustos.
Trečia – ekonominių iššūkių metu ne mažiau svarbu ir jums patiems tinkamai vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams. Gresiant patirti ekonominių sunkumų ir siekiant išvengti nesklandumų atsiskaitant su tiekėjais, tobulinkite su jais darbą, o esant reikalui – prašykite geresnių atsiskaitymo sąlygų. Ypač didelį dėmesį skirkite savo mokėtinoms sumoms ir finansiniams įsipareigojimams, nevėluokite atsiskaityti, skaidriai ir proaktyviai bendraukite su tiekėju, kurkite savo įmonės kaip gero partnerio reputaciją. Tai leis tiekėjams jaustis tvirčiau, suteikti ilgesnius sąskaitų apmokėjimo termino atidėjimus, įtraukti jūsų įmonę į prioritetinių partnerių sąrašo viršūnę, pasiūlyti geresnes kainas. Visa tai pasitarnaus kuriant patikimo skolininko įvaizdį kreditoriams, kuris ateityje, esant poreikiui, palengvins išorinių lėšų prieinamumą.
Verslo prognozės – privalomos
Įmonė visuomet privalo prognozuoti savo verslo ateitį, o tokiais neramiais laikotarpiais – ir remiantis pačiu blogiausiu scenarijumi. Įmonei rekomenduojama turėti tris ateities scenarijus: optimistinį, realistinį ir pesimistinį.
Svarbiausia suprasti, kaip įmonė yra pasiruošusi veikti pesimistinio scenarijaus atveju. Tuo remiantis būtina atlikti mėnesines plano ir fakto peržiūras, numatyti papildomų investicijų poreikio realistiškumą, įmonės gebėjimą vykdyti įsipareigojimus pakitus palūkanų normai, prisiėmus papildomų finansinių įsipareigojimų ar pardavimams kritus 50–70 proc., išaugus produkcijos savikainai, energetinių išteklių kainoms, darbuotojų darbo užmokesčiui ir t. t. Esame didelio neapibrėžtumo etape, todėl reikėtų kritiškai įsivertinti papildomų investicijų svarbą, peržiūrėti plėtros planus.
Įmonės, kurios to dar nepadarė, taip pat privalo peržiūrėti savo kaštų struktūrą. Jau ekonomikai ruošiantis galimiems sukrėtimams reikia atlikti periodinę savo įmonės kaštų kontrolę. Ypdidelį dėmesį patartina skirti nebūtiniems, tiesiogiai su vykdoma veikla ar kuriama nauda nesusijusiems pirkimams, peržiūrėti įmonės didžiausias kaštų grupes ir ieškoti sprendimų, kaip kiekvieną jų optimizuoti, pvz., dideles elektros sąnaudos. Gal vertą įsigyti saulės elektrinę ir pan.?
Sunkmečiu įmonės ypač privalo fokusuotis į veiklos efektyvumo didinimą ir pelningumo auginimą. Tai pasiekiama automatizavus procesus, investavus į technologijas, skaitmeninimą. Šios investicijos kaip taisyklė didina įmonės konkurencingumą, gerina pelningumą, pagreitina prekių ir paslaugų suteikimą, padeda atsisakyti perteklinių darbuotojų ir, galiausiai, užimti didesnę rinkos dalį.
Net atlikęs visus šiuos veiksmus verslas nesustoja. Jis visuomet privalo sekti rinkos pokyčius, analizuoti vartotojų lūkesčius, greitai prisitaikyti klientams pasiūlant papildomų naudų, produktų, paslaugų. Svarbu, kad planų prognozės būtų periodiškai atnaujinamos ir realistiškos.