Europoje lyderiauja 6 valstybės, kuriose elektriniai autobusai jau sudaro daugiau nei 25 proc. visų naujų miesto autobusų registracijų. Tai Nyderlandai, Liuksemburgas, Norvegija, Lenkija, Suomija ir Jungtinė Karalystė.
Nyderlandai šiandien absoliutūs lyderiai – čia jau virš 80 proc. registruotų naujų miesto autobusų yra elektriniai (445 iš 550-ies 2020 m.), Liuksemburgo skaičiai kuklesni – 50 proc. naujų autobusų elektriniai, Norvegijoje – 32 proc., Lenkijoje 28 proc., Suomijoje – 27 proc., JK – 25 proc.
Tokie e. autobusų segmento augimo tempai rodo, kad kai kurios Europos sostinės labai rimtai nusiteikusios iki 2030 m. visiškai pereiti prie elektrinio viešojo transporto. Tiesa, e. autobusai – tik dalis viso proceso. Ne mažiau svarbiu projektu yra aktyviai planuojama ir miestuose diegiama elektrinio transporto infrastruktūra, kuri smarkiai pakeis miestų kraštovaizdį.
Miestų transporto elektrifikavimo darbotvarkė yra kur kas platesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Krovimo stočių tinklų plėtrai būtina gana ženkli paties miesto infrastruktūros transformacija – keičiasi pačios gatvės, atnaujinami miestų elektros skirstymo tinklai. Naujiesiems elektrinio transporto poreikiams patenkinti miestams reikia žymiai daugiau elektros.
Tai, ką šiandien matome Vilniaus gatvėse, taip pat yra šių didelių ateities pokyčių požymiai. Ne visiems patinka siaurinamos gatvės, šalia jų kuriamos naujos žaliosios zonos, tvarkoma parkavimo infrastruktūra. Šis gatvių infrastruktūros pokytis atspindi į pėsčiųjų poreikius atsisukusių Europos miestų ryžtą mažinti spūstis ir avaringumą.
Mažiau automobilių mieste, daugiau gyventojams skirtų žalių erdvių, švarus, tylus ir dažnai kursuojantis viešasis transportas – tai daugelio Europos miestų prioritetas. Toks savivaldybių planavimo pobūdis atsižvelgia į vieną paprastą, bet esminį faktą – senosios Europos miestai niekada nebuvo planuoti tokiam dideliam kiekiui automobilių.
Kaip miestiečius motyvuoti persėsti iš automobilių į viešąjį transportą? Atsakymas – padaryti jį patogiu, švariu, greitu, tyliu. Europos miestų vadovai jau žino, kad būtent žaliasis transportas greičiausiai sugrąžina gyventojų norą vėl aktyviau naudotis viešuoju transportu. O vienas modernus nedidelis e. autobusas gali atstoti 15 automobilių, didesnis – ir visus 30.
Jau ir Lietuvoje buvo atliktos gyventojų apklausos, kurios patvirtina, kad žmonės naudosis viešuoju transportu, jei bus padidintas autobusų maršrutų ir stotelių skaičius, važiavimo dažnis ir komfortas. Būtent naujasis elektrinis transportas leidžia įgyvendinti visus šiuos norus.
Lietuva planuoja dalinai elektrifikuotis iki 2030 m.
Lietuvos Vyriausybė turi ambicingą planą – iki 2030 m. visiškai atnaujinti viešojo transporto parkus ir juos gerokai papildyti moderniais elektriniais autobusais. Siekdama, kad šalyje važinėtų kuo daugiau netaršių autobusų, ministerija dar iki 2026 m. iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų planuoja skirti 69 mln. eurų netaršiems autobusams įsigyti ir 6 mln. jų įkrovimo infrastruktūrai sukurti.
Sėkmingai įgyvendinus šias investicijas, Lietuvos autobusų parkas pasipildytų 230 naujais elektriniais autobusais. Ši investicija bus nukreipta daugiausiai į nedideles savivaldybes, kurioms rasti pinigų tokiai transformacija yra sunku, o kartais ir neįmanoma.
Didelėms savivaldybėms, kurios parengė ES fondų finansuojamus darnaus judumo mieste planus, iki 2027 m. planuojama skirti iki 160 mln. eurų investicijų, kurios sudarytų sąlygas šioms savivaldybėms įsigyti apie 630 žalių viešojo transporto priemonių. Be to, savivaldybių viešajam transportui atnaujinti numatoma skirti dalį Aplinkos ministerijos administruojamų Klimato kaitos programos lėšų.
Suprantama, kad atlikus visas šias investicijas, bus pakeista tik nedidelė dalis visų Lietuvos viešojo transporto priemonių. Dabar Lietuvos miestuose kursuoja per 8 tūkst. mikroautobusų, autobusų ir troleibusų. Net 88 proc. iš jų yra dyzeliniai ir tik 5 proc. elektriniai, žinoma – absoliuti dauguma troleibusai.
Lietuva jau dabar numato griežtesnius „žaliųjų pirkimų“ reikalavimus viešajam transportui – iki 2026 m. netaršių autobusų pirkimai turi sudaryti 80 proc. visų autobusų pirkimų – tiek, kiek Nyderlandai pasiekė 2020 m.
Lietuvoje transformacija link elektrinio viešojo transporto turėtų įgauti pagreitį greičiau, nei Vakarų Europoje, nes EV transporto technologijos nuolat pinga, rinkoje atsiranda vis didesnė autobusų ir infrastruktūros sprendimų pasiūla. Vyriausybė ambicingai siekia, kad nuo 2031 m. visoje Lietuvoje būtų įsigyjamas tik netaršus viešasis transportas.
Vilnius
Lietuvos sostinė skelbia ambicingą viešojo transporto atnaujinimo strategiją – iki 2030 m. bent 55 proc. viso viešojo transporto priemonių būtų elektrinės. Savivaldybė per šį laikotarpį transporto pirkimams numačiusi skirti 245 mln. eurų.
Vilniuje jau gerus metus važinėja 5 elektriniai mažieji autobusai, o jau 2022 m. viešojo transporto parką papildys 22 nauji elektra varomi autobusai, kurie kursuos 9 naujais maršrutais periferinėse Vilniaus teritorijose, kur dabar viešojo transporto pasiekiamumas yra ribotas. Būtent iš šių rajonų kasdien į centrą automobiliais važiuoja didelis kiekis gyventojų, kurie dabar tiesiog neturi kito pasirinkimo.
Svarbu tai, kad naujaisiais maršrutais kursuosiantys mažieji e. autobusai, kurie gali gabenti iki 22 keleivių, bus lengvai integruojami į greitai besikeičiančią Vilniaus centrinės dalies gatvių infrastruktūrą – atvykę iš užmiesčio jie galės važinėti ir siauresnėmis centrinės miesto dalies gatvėmis. Jie atitiks aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus, bus mažai taršūs ir kartu mažins miesto transporto poveikį aplinkai bei miestiečių sveikatai.
Vilniaus gatvėmis šiandien važiuoja virš 370 naujų autobusų ir troleibusų. Virš 75 proc. autobusų sostinėje yra iki 5 m. senumo.
Kiti miestai
Mažieji Lietuvos miestai taip pat jau ruošiasi viešojo transporto pokyčiams. Lietuvos miestai vykdė apklausas, kas gyventojus paskatintų naudotis viešojo transporto priemonėmis. Sutvarkyta infrastruktūra, elektrinės informacijos sistemos ir e. bilietas, kokį turi vilniečiai – svarbiausi faktoriai, kurie regionų gyventojus paskatintų aktyviai naudotis viešuoju transportu.
Dažniau kursuojantis smulkusis viešasis transportas – dar vienas svarbus prioritetas gyventojams. Regionams labiau tinka būtent mažesnio dydžio, iki 22 keleivių gabenantys autobusai, kokie dabar plačiai naudojami Lietuvos regionuose vežioti moksleiviams.
Kol kas elektrinių autobusų šalies regionų miestuose nedaug – Klaipėdoje važinėja pora didesnio tipo autobusų, Alytaus miesto savivaldybė yra skelbusi perkanti du elektrinius autobusus. Tauragė tapo vienu pirmųjų miestų Lietuvoje, įsigijęs 3 elektrinius autobusus, planuojantis pirkti dar du ir toliau sistemingai investuoti į e. transportą.
Utena irgi yra skelbusi planuojanti įsigyti 4 elektrinius autobusus, Druskininkai nusipirko 2 elektra varomus autobusus. Akivaizdu, kad Lietuva dar tik ruošiasi viešojo transporto transformacijai. Tačiau vėliau įšokę į jau pajudėjusį traukį turime galimybę greičiau pasivyti Europos lyderius šioje srityje. Tai mes jau ne kartą padarėme praeityje – kažkada buvome lėčiausio interneto ir brangaus mobiliojo ryšio šalimi, bet strategiškai ir planingai investavę į telekomunikacijas, šiandien esame vieni šios srities lyderių pasaulyje. Manau, kad viešojo transporto transformacija į žalią ir tvarų gali tapti mūsų kita sėkmės istorija.