Pirmoji naujovė – įvairių paieškos sistemų rezultatų formavimas pagal reklamdavių norus. Kitaip tariant, paieškos funkcijų teikėjas (pavyzdžiui, parduotuvė) vartotojams turi aiškiai nurodyti, kai už aukštesnę vietą (pirmiau pamatomą vartotojo) paieškos rezultatuose yra sumokama reklamos užsakovo.
Taip tikimasi apsaugoti „skubantį vidutinį vartotoją“. Ieškodami pagal raktažodį mes dažniausiai renkamės vieną iš pirmųjų pasiūlymų, detaliau nesigiliname į kitus variantus. Nežinodami apie tai, kad už aukštą vietą reklamos užsakovas susimokėjo, mes galėjome klysti ir pasirinkti netinkamai. Dabar į tokią situaciją pateksime rečiau, nes aiškiai matysime, jog atitinkama informacija yra reklama.
Antroji naujiena susijusi su individualiais kainos pasiūlymais. Vartotojas dabar privalo būti įspėtas, kai konkrečios prekės ar paslaugos kaina, remiantis automatizuotu sprendimų priėmimu, suformuota specialiai jam. Pavyzdžiui, kelis kartus tikrinant kainas (tarkim, skrydžio), jos pradeda keistis. Klientų susidomėjimą fiksuojanti sistema „didina kainą“ ir vartotojui dirbtinai sudaromas įspūdis, kad kainos kyla. Todėl sprendimą dėl įsigijimo reikia priimti „čia ir dabar“. Žinoma, šis naujovė netaikoma specifinėse situacijose, pavyzdžiui, aukcionuose, varžytinėse ar kituose pirkimuose, kur kaina išties kinta realiu laiku.
Fiktyvių atsiliepimų ribojimas – trečioji naujovė. Kai prekyboje prie produktų ar paslaugų pateikiami kitų vartotojų atsiliepimai, pardavėjai privalo atskleisti, ar cituojami vartotojai išties naudojo ar įsigijo produktus ar paslaugas. Be to, draudžiama manipuliuoti atsiliepimais ir rekomendacijomis, skelbti tik teigiamus atsiliepimus, o neigiamus – šalinti. Nuo šiol vartotojų atsiliepimai laikomi reklama, kuriai taikomas teisingumo kriterijus. Todėl fiktyvių atsiliepimų skelbimas – klaidinanti reklama.
Ketvirtoji naujovė – manipuliacinės „nuolaidos“. Nubrauktos (tariamai sumažintos) kainos, nesant objektyvios galimybės jas patikrinti – buvo ir yra didelė problema tiek Lietuvoje, tiek ir visoje ES. Dabar bet kuriame pranešime apie kainų mažinimą turi būti nurodoma ankstesnė kaina, taikyta laikotarpiu iki kainos sumažinimo. „Ankstesnė kaina“ laikoma mažiausia kaina, taikyta per laikotarpį, ne trumpesnį nei 30 dienų, iki kainos sumažinimo.
Šios ir kitos naujovės jau veikia. Už pažeidimus, kurie numatyti direktyvoje, gali būti skiriamos baudos, o jų maksimalus dydis siekia net 4 proc. bendrovės metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse. Tais atvejais, kai nėra informacijos apie bendrovės metinę apyvartą, gali būti skiriama iki 2 mln. eurų bauda. O tai jau tiesioginis liudijimas, kad verslui gali grėsti milijoninės baudos.
„Omnibus“ direktyva įtvirtino daug naujovių verslui, dar daugiau teisių ir garantijų vartotojams, suteikė geresnius reguliavimo įrankius priežiūros institucijoms. Ar tikrai esame tam pasiruošę? Pakeitėme prekybos mechanizmus, susipažinom su savo teisėm, esame pasiruošę naujos kokybės priežiūrai ir vartotojų apsaugai?