Šiuo metu šalyje juridinių asmenų nemokumą reglamentuoja Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymai. Priėmus Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, jie abu neteks galios, tad abi šios procedūros bus reglamentuotos viename teisės akte.
Nors projekte sprendžiama nemažai problemų, tačiau sąvokų ir skirtingų procesų apjungimas kelia ir šiek tiek neaiškumų.
Plečiasi nemokumo sąvoka
Iki šiol juridinis asmuo buvo laikomas nemokiu, jei jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Naujasis teisės aktas nemokia įmonę laikys tuo atveju, jei ji nevykdys prievolių arba jos įsipareigojimai viršys turimo turto vertę. Ką tai reiškia?
Ateityje, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, gali nebereikėti vertinti įmonės pradelstų įsipareigojimų, taip pat neliks ir įmonės turimo turto vertės bei įsipareigojimų santykio vertinimo. Be to, nustatant galimai nemokios įmonės turimo turto vertę, reikės vertinti ne tik balanso duomenis, bet taip pat imtis priemonių nustatant realią įmonės valdomo turto vertę.
Šis pokytis gali sukelti tam tikrą teisinį neaiškumą, kai nemokiomis bus laikomos realių mokumo problemų neturinčios, tačiau ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmusios įmonės. Bendrąja prasme bet kuri įmonė, neatsiskaitanti su kreditoriais, kai mokėjimo terminai jau yra suėję, galėtų būti pripažinta nemokia, kas nevisai atitinka reglamentavimu keliamus tikslus. Kita vertus, naujoji formuluotė revoliucijos nemokumo srityje tikrai nesukeltų – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir žemesnių instancijų teismai yra konstatavę, kad nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį.
Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio vertės pakanka padengti įsipareigojimus, tai jos padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Faktiniam įmonės nemokumui konstatuoti neprivaloma vertinti visų turimų jos kreditorių ir galimybių su jais atsiskaityti – pakanka nustatyti aplinkybes, jog įmonė neatsiskaitė su tam tikrais kreditoriais.
Restruktūrizavimą inicijuos ir kreditoriai
Bene reikšmingiausia ir esminė naujovė restruktūrizavimo procese – kreditoriams suteikiama teisė inicijuoti restruktūrizavimo procesą juridiniam asmeniui. Tai galės padaryti bet kuris kreditorius, kurio pradelstas reikalavimas viršija 10 MMA dydį. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus restruktūrizavimo proceso iniciatyvos teisė priklauso tik vienasmeniam arba kolegialiam valdymo organui (vadovui arba valdybai).
Šiuo pakeitimu iš esmės siekiama įgyvendinti Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) Nemokumo teisės teisėkūros gairėse įtvirtintą vieną svarbiausių restruktūrizavimo tikslų – padidinti bendrovės turto vertę ir dėka verslo struktūrinių pokyčių tęsiamos ūkinės komercinės veiklos padidinti kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybes. Todėl sveikintina, kad teisė inicijuoti juridinio asmens restruktūrizavimą nebebūtų suteikiama išimtinai tik pačiam juridiniam asmeniui.
Reikės pabandyti susitarti
Kita svarbi projekte atsiradusi naujovė yra neteisminis nemokumo klausimo sprendimas. Tai reiškia, kad prieš siekiant inicijuoti nemokumo procesą teisme ir kreditorius, ir skolininkas turi pareigą pasiūlyti kitai šaliai susitarti dėl pagalbos. Ši procedūra privaloma nepriklausomai nuo to, ar inicijuojamas bankroto, ar restruktūrizavimo procesas.
Vadinasi, nemokumo bylą teisme bus galima iškelti tik tuomet, jei nepavyksta sudaryti tokio susitarimo per 15–30 dienų terminą nuo pranešimo apie nemokumo proceso inicijavimą įteikimo momento, taip pat jei nebus priimtas sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka.
Šios naujovės reiškia, kad šalyje pradedama formuoti nauja kultūra, teikianti prioritetą šalių susitarimui, taip pat skatinanti vengti teisminių procesų, kuriais neretai naudojamasi kaip spaudimo priemone skoloms atgauti.
Likviduoti nemokią įmonę taps paprasčiau
Šiuo metu aiškiai nustatyta, kad bankroto byla negali būti keliama įmonei, neturinčiai pakankamai turto net administravimo išlaidoms padengti. Nuostata kuria paradoksalią situaciją: jokio turto neturinčiai nemokiai įmonei (kuri bankrutuoja) negali būti keliama bankroto byla, išskyrus atvejus, kai kreditorius, inicijuojantis bankroto bylą, sutinka sumokėti nemokumo proceso administravimui reikalingą pinigų sumą arba atsiranda bankroto administratorius, sutinkantis dirbti neatlygintinai.
Šią problemą įstatymo projektas išsprendžia. Jį priėmus, jei kreditorius nesutiks per teismo nustatytą terminą įmokėti teismo nustatytos sumos bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti ir jeigu neatsiras nemokumo administratoriaus, kuris savo rizika prisiimtų administruoti nemokią bendrovę, teismas priims nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą ir paves inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Ši teismo nutartis bus neskundžiama.
Ši reikšminga naujovė padės efektyviai spręsti visiškai nemokių įmonių likvidavimo problemas bei jas eliminuoti iš rinkos.
Tačiau yra vienas „bet“: ši naujovė gali padėti (ir greičiausiai padės) išvengti nemokaus juridinio asmens vadovo ir/ar dalyvio atsakomybės už juridiniam asmeniui ar kreditoriams padarytą žalą sudarius nenaudingus ar nuostolingus sandorius, kadangi nebus tikrinami ir peržiūrimi likviduojamos įmonės sandoriai bei veikla.
Todėl tikėtina, kad landa gali naudotis nesąžiningi vadovai ar akcininkai, kurie gali sąmoningai siekti įmonės likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, taip išvengdami teisminio bankroto proceso.
Nesustos turto pardavimas
Įmonių bankroto įstatyme numatyta, kad jei apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Ši nuostata taikoma tik įkeisto turto atžvilgiu. Tuo metu kitas įmonės turtas, parduodamas varžytynėse ar jau parduotas, jei jo atžvilgiu dar neišduotas turto pardavimo iš varžytynių aktas, negali toliau būti parduodamas, jeigu yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
Praktiškai neišsprendžiama atrodžiusi ši problema aptariamu projektu, rodos, pagaliau bus išspręsta, kadangi siūloma eliminuoti įkeisto turto sąvoką ir palikti teismo diskrecijai spręsti dėl leidimo parduoti turtą. Tai reiškia, kad varžytynėse iki bankroto pradžios pradėtas pardavinėti turtas galės būti parduotas ir jau priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei bylą nagrinėjantis teismas suteiks tokį leidimą.
Tai – ryškus proveržis turto pardavimo procese, kadangi nebebus stabdomas turto pardavimo procesas, jis galės patekti į apyvartą.
Pokyčiai administratorių veikloje
Projektas taip pat apjungia dabar veikiančius bankroto administratorius ir restruktūrizavimo administratorius – ateityje jie vadinsis nemokumo administratoriais ir galės teikti ir administruoti tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesus.
Be to, ketinama steigti Nemokumo administratorių rūmus. Tai bus vienintelė organizacija, vienijanti nemokumo administratorius ir įgyvendinanti jų profesinę savivaldą. Nemokumo rūmai turės visuotinį narių susirinkimą, Rūmų prezidiumą, Rūmų vadovą, Rūmų garbės teismą, tačiau tai nedraus Rūmuose steigti ir kitus organus.
Rūmų nariais galės būti fiziniai ir juridiniais asmenys. Juridiniai asmenys taps asocijuotais Rūmai nariai, turinčiais visas Rūmų narių teises, išskyrus balsavimo teisę ir teisę būti Rūmų organų nariais. Ypatingai svarbu tai, kad nemokumo administratorių narystė Rūmuose bus privaloma. Narystės netekęs subjektas praras teisę administruoti nemokumo procesus. Profesinė narystė Rūmuose turėtų užtikrinti aukštesnę nemokumo administratorių kvalifikaciją ir šių procedūrų administravimo kokybę.
Apibendrinant galima teigti, kad projektas reformuoja nemokumo sistemą, išsprendžia kai kurias įsisenėjusias problemas bei suteikia procesui lankstumo bei naujos kokybės.