Palūkanos šoka pagal infliacijos užsakytą muziką
Verta paminėti, kad tai yra jau antras FED palūkanų normos kėlimas šiais metais ir FED vadovas Jerome‘as Powellas davė aiškią indikaciją, kad tai ne paskutinis kartas. Rinkos dalyviai vertina, kad dar sulauksime 5–6-ių bazinės palūkanų normos kėlimų ir metų pabaigoje norma pasieks 3–3,25 proc. intervalą.
Nors šio susitikimo rinkos dalyviai laukė kaip Šv. Kalėdų, tačiau pats 50 bazinių punktų kėlimas jau buvo pilnai įvertintas ir įkainotas per skirtingas finansines priemones. JAV dešimties metų šalies obligacijų pajamingumas dar prieš susitikimą pasiekė 3 proc. – pirmą kartą nuo 2018 m. pabaigos. Dar šių metų pradžioje šių obligacijų pajamingumas tesudarė 1,5 proc. Nuo šių tendencijų neatsilieka ir Vokietijos dešimties metų skolos vertybiniai popieriai. Šiuos metus jie pradėjo dar neigiamo pajamingumo zonoje ir sudarė -0,18 proc., o šiuo metu siekia apie 0,90 proc. Šis kilimas įvyko nepaisant to, kad Europos centrinis bankas (ECB) nesiėmė nei ryžtingų, nei apskritai kokių nors veiksmų.
Tokiam sparčiam skolos vertybinių popierių pajamingumo kilimui įtakos turi trys pagrindiniai faktoriai. Pirma, rinkoje reali palūkanų norma kyla jau kurį laiką. Antra, centriniai bankai pakeitė savo nuomonę ir požiūrį į infliacijos sukeltą grėsmę ir vienas po kito didina savo bazines palūkanų normas. Galiausiai – dėl didesnio neužtikrintumo ateitimi, investuotojai nori didesnės premijos įvertinus terminą.
Ekonominis griežtinimas – vakarėlio pabaiga?
FED ryžtingumą ir nusiteikimą rodo ne tik dideliais ir sparčiais žingsniais keliamos palūkanų normos, bet ir tai, kad nuo birželio mėnesio bus pradėtas vykdyti ekonomikos griežtinimo ir ribojimo planas. Šiuo metu 9 trln. JAV dolerių siekiantis ekonomikos skatinimo vertybinių popierių balansas bus mažinamas pradedant nuo 47,5 mlrd. JAV dolerių per mėnesį ir jį didinant pamėnesiui iki 95 mlrd. JAV dolerių per mėnesį (per tris mėnesius nuo birželio). Paprastai tariant, iš rinkos supirkti vertybiniai popieriai bus parduodami atgal rinkai, taip išimant likvidžias ir perteklines lėšas iš rinkų.
Visos šios priemonės – tiek bazinės palūkanų normos kėlimas, tiek ekonomikos griežtinimo planas – yra skirtos vienam, ir tik vienam tikslui – suvaldyti infliaciją. Kovo mėn. infliacija JAV pasiekė keturiasdešimties metų aukštumas ir sudarė 7,3 proc. Tad nereikėtų stebėtis, jog FED vadovas šią savo konferenciją pradėjo nuo esminio šių dienų ekonomikos elemento – infliacija yra stipriai per aukšta. Centrinio banko tikslas – palaikyti infliaciją apie 2 proc., o šių dienų aktualijos rodo, kad tai nėra taip paprasta.
Ryžtingus sprendimus palaiko ir JAV darbo rinka. Paskutiniais duomenimis, nedarbo lygis yra fiksuojamas rekordinėse žemumose, o vien kovo mėn. naujų ieškomų darbo vietų skaičius siekė 11,5 mln. Tai aukščiausias lygis nuo šių duomenų rinkimo pradžios 2000 m. Ši tendencija jau matoma ir per darbo užmokesčio kilimą šalyje.
Pigių ir „nemokamų“ pinigų eros pabaiga
Skatinimo programos metu supirktų obligacijų pardavimas – rimtas žingsnis likvidumo ribojimo kontekste. Taip siekiama pažaboti infliaciją, kuri jau muša visas lubas. Ką tai reiškia rinkoms, verslams ir gyventojams? Reikės pradėti dirbti ir uždirbti – vien tik lūkesčių ir gerų / gražių norų nepakaks. Kitaip sakant, reikės skirti mažiau pinigų spekuliacijoms ir daugiau dėmesio į realų jų panaudojimą siekiant grąžos ir produktyvumo.
Šią naują realybę jau kur kas anksčiau pajuto akcijų rinkos. Informacinių technologijų indeksas „Nasdaq“ nuo 2021 m. pabaigoje pasiektos viršūnės jau nukrito apie 20 proc. Vien balandžio mėn. „Nasdaq“ kotiruojamų akcijų vertė nukrito apie 13 proc. – tai didžiausias kritimas nuo 2008 m. Taip pat ne vieno pavienio žinomo prekės ženklo akcijų vertė leidosi dar smarkiau nuo šių metų pradžios. Pavyzdžiui, „Netflix“ ir„PayPal“ akcijos smuko atitinkamai 50 proc. ir 70 proc. Tai tik pora iš gausybės panašių pavyzdžių.
Kylančių palūkanų normų aplinka paskatino ir kitų paskolų kainų kilimą, tiek nekilnojamojo turto, tiek kitų ilgalaikių paskolų, o tai savo ruožtu tik padidina ekonomikos lėtėjimo ir galimos recesijos grėsmes.
Kuo gyvena Europos Centrinis bankas
Tuo metu ECB vis dar nesiryžta palūkanų normos kėlimo žingsniui. ECB vadovė Christine Lagarde patikino, jog ECB veiksmai bus atsargūs ir iškomunikuoti, kad rinkos dalyviai spėtų pasiruošti ir nebūtų nustebinti. Finansų rinkų dalyviai mano, kad centrinis bankas pradės kelti savo bazinę palūkanų normą liepos ar rugsėjo susitikimuose. Tikėtina, kad žingsniai bus maži – po 25 bazinius punktus. Tad metų pabaigoje galimai euro zonoje turėsime 0 proc. bazinę palūkanų normą.
Po FED susitikimo ir paskelbtų infliacijos valdymo priemonių, euro / JAV dolerio valiutų poros kursas pakilo apie 1 proc., ir šiuo metu sudaro 1,0630. Iki pat susitikimo rinkoje vyravo lūkestis, kad FED galimai neapsiribos tik 50 bazinių punktų kėlimu ir ryšis net 75 punktų pokyčiui. Paaiškėjus faktui, JAV doleris kiek atpigo prieš eurą, bet vis dar laikosi rekordinėse aukštumose.
Toks pigus euras duoda prekybinį pranašumą Europos eksportuotojams ir pramonininkams, kurių produkcija tampa pigesnė ir patrauklesnė JAV vartotojams. Tačiau kol JAV doleris siūlo reikšmingai aukštesnes palūkanas už eurą, tol jo paklausa tarp investuotojų išliks aukšta. Tad kol kas šiemet prognozuojama, kad euro / JAV dolerio valiutų pora išliks panašiame lygyje ir laikysis 1,02–1,10 intervale.