Dar 2023 metų pradžioje tyrimų ir analizės padalinys „Economist Intelligence Unit“ teigė, kad Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimas priklausys nuo Kinijos ekonomikos atsigavimo. Abi tebesikamuoja savomis problemos, bet yra ir viena bendra – geopolitinė poliarizacija, kuri lemia tarptautinės prekybos ir investicijų geografinių krypčių pokyčius.
Net jei tiek JAV, tiek Europos Sąjungos politikai jau pripažino, kad atsiskyrimas (angl. de-couple) nuo Kinijos yra neįmanomas, tai rizikos mažinimo (angl. de-risking) keliu žengia tiek JAV, tiek Vokietija, o ir pati Kinija imasi priemonių rizikoms sumažinti. Tokie žingsniai iš abiejų pusių lemia anksčiau nusistovėjusių eksporto rinkų, tiekimo grandinių pertvarkymus, didėjančią kritinių gamtinių išteklių pasiūlos kontrolę, tiekėjų pasikeitimus, investavimo geografinių krypčių pokyčius, dėmesį strateginiams sektoriams, inovacijoms ir gynybai.
Kyla klausimas, kiek Europos Sąjungos ekonomika yra priklausoma nuo Kinijos ekonomikos? Pažiūrėkime į Europos Sąjungos tarptautinės prekybos su Kinija tarpusavio priklausomybę.
Net jei Europos Sąjunga nėra didžiausia pasaulyje ekonomika, ji yra didžiausia pasaulyje eksportuotoja bei importuotoja. Jos ekonomika yra labiau priklausoma nuo prekių ir paslaugų eksporto nei JAV ar Kinijos ekonomikos. 2023 metais JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 27,3 trilijono dolerių, Kinijos 17,7 trilijono dolerių, o Europos Sąjungos – 17,8 trilijono dolerių. Tačiau JAV ir Kinijos prekių ir paslaugų eksportas tais pačiais metais skaičiuojamas 3–4 trilijonų dolerių ribose, o Europos Sąjungos eksportas viršijo 9 trilijonus dolerių (daugiau nei du kartus daugiau nei JAV ar Kinijos prekių ir paslaugų eksportas). Jei JAV prekių ir paslaugų eksporto metinė vertė sudaro apie 12 proc. jos BVP, tai Kinijos – 20 proc. BVP, o Europos Sąjungos – apie 40 proc. BVP.
Taigi, Europos Sąjungos vidaus ekonominė gerovė (sukurta papildoma pridėtinė vertė virsta sukurtomis papildomomis vidaus paklausai tenkinti darbo vietomis ir naujomis investicijomis) didele dalimi priklauso nuo eksporto ir to, kas darosi eksporto ir importo rinkose.
2023 metais Kinija buvo trečia (po JAV ir Jungtinės Karalystės) didžiausia Europos Sąjungos prekių eksporto partnerė (eksportuota 8,8 proc. viso eksporto) ir didžiausia prekių importo partnerė (importuota 20,5 proc. viso importo). Europos Sąjungos priklausomybė nuo Kinijos importo nuosekliai augo nuo 2000 metų, kai dar tik apie 7 proc. viso prekių importo sudarė importas iš Kinijos ir jį sudarė mažiau strategiškai svarbūs produktai (drabužiai, žaislai, baldai ir pan.). Bėgant laikui importo struktūroje daugėjo elektronikos, farmacijai reikalingų medžiagų ir priemonių importo.
Tos šalys, kurių pramonė generuoja didesnę dalį šalies ekonomikos, yra labiau priklausomos nuo Kinijos importo. Tokioms šalims priklauso ir Vokietija, kuri 2023 metais iš Kinijos importavo 18,4 proc. viso Europos Sąjungos prekių importo iš Kinijos bei eksportavo 43,5 proc. viso jos prekių eksporto ir tai vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri ilguoju laikotarpiu (nuo 2011 metų, išskyrus 2022 metus) generuoja teigiamą prekybos prekėmis su Kinija balansą. Be to, daug kitų Europos Sąjungos valstybių narių teikia savo tarpinius produktus Vokietijos gamintojams, kurie vėliau galutinius produktus eksportuoja ir taip netiesiogiai tampa priklausomi nuo Kinijos rinkos (kaip Estija, Belgija, Nyderlandai, Lietuva). Be to, Vokietija generuoja apie ketvirtadalį viso Europos Sąjungos BVP, o prekių ir paslaugų eksportas siekia apie 50 proc. šalies BVP.
Be galutinio produkto importo Europos Sąjungoje vis didėjanti jos sukuriamos pridėtinės vertės dalis yra priklausoma nuo iš Kinijos importuotų tarpinių produktų. Didžiausia sukuriamos pridėtinės vertės dalis yra priklausoma nuo tarpinių produktų importo iš Kinijos metalų, chemijos, elektronikos ir elektros įrangos sektoriuose. Be to, Europos Sąjunga iš Kinijos importuoja apie pusę visų reikalingų kritinių gamtinių išteklių.
Grįžkime prie klausimo, ar Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimas yra priklausomas nuo Kinijos? Akivaizdu. Priklausomas. Neįmanoma trumpuoju laikotarpiu pakeisti vieno didžiausių pasaulio tarpinės produkcijos ir galutinių produktų tiekėjo. Ilgesniuoju laikotarpiu daliniai rinkų diversifikavimai, siekiant sumažinti strateginę priklausomybę, yra galimi, tačiau nereiktų tikėtis visiško pakeitimo. Jei kas galvoja, kad Indija Europos Sąjungai galėtų pakeisti Kiniją, tai artimiausiu laiku ir tai neįvyks (pirmiausia dėl Indijos infrastruktūros trūkumų).
O kol kas negalime manyti, kad, jei valties dyzelinis variklis (Vokietijos ekonomika) sunkiai veikia, tai jo galios trūkumą visiškai kompensuos irklavimas rankomis (be to, variklis šiuo metu yra perrinkinėjamas ir jo dalis, tiesioginių užsienio investicijų forma, ketinama pervežti į kitas šalis, nes vis daugiau Vokietijos įmonių ketina investuoti ne Vokietijoje).
2023 metais Vokietijos tiesioginės užsienio investicijos Kinijoje sudarė 10,3 proc. visų šios šalies investicijų užsienyje ir tai buvo didžiausia dalis investicijų Kinijoje dalis nuo 2014 metų. Didžiosios Vokietijos įmonės mažina investicijų apimtis Vokietijoje, bet tęsia investavimą Kinijoje. Keturių didžiausių įmonių („Volkswagen“, BMW, „Daimler“ ir BASF) investicijos Kinijoje sudaro apie trečdalį visų Vokietijos tiesioginių užsienio investicijų Kinijoje. Apie trečdalį visų pardavimų Vokietijos automobilių pramonės įmonės generuoja irgi būtent Kinijos rinkoje.
Kad ir kaip nemalonu, bet turime pripažinti, kad Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimas vis dar gana reikšmingai priklauso nuo Kinijos ir Europos Sąjungos tarpusavio ekonominio bendradarbiavimo.