Sodininkų bendrija yra sodininkų bendrai įsteigta atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims. Lietuvoje aplink didžiuosius miestus mėgėjų sodo teritorijose yra susiformavę gyvenamųjų namų kvartalai, tačiau sodininkų bendrijos nėra likviduotos.
Ar verta įstoti į bendriją įsigijus žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje? Žemės sklypo, esančio mėgėjų sodo teritorijoje, savininko teisės ir pareigos, nepriklausomai, ar jis yra sodininkų bendrijos narys, ar ne, nesiskiria.
Bendrijos nariai ir ne bendrijos nariai iš esmės turi tokias pačias teises ir pareigas, išskyrus tai, jog ne bendrijos nariai neturi balsavimo teisės bendrijos narių susirinkime ir pareigos mokėti bendrijos nario mokestį. Vis dėlto, bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai yra privalomi ir ne bendrijos nariams, kurie nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje.
Galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad neapsimoka mokėti bendrijos nario mokesčio, o narystė bendrijoje yra visiškai nenaudinga. Tačiau kita vertus, bendrijos pagrindinė veikla yra susijusi su bendrojo naudojimo objektų administravimu ir priežiūra.
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme yra pateiktas pavyzdinis bendrojo naudojimo objektų sąrašas. Tai – bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
Dėl bendro turto remonto, pagerinimo, infrastruktūros plėtros sprendžia sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Būdamas bendrijos nariu ir turėdamas balsavimo teisę, asmuo gali daryti įtaką šiems sprendimams, nustatomų įmokų dydžiui, o ne vien tik vykdyti bendrijos sprendimus ir mokėti užkrautus mokesčius, kurie kartais ne bendrijos nariams būna ir didesni.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog asmenys turi nuosavą inžinerinę infrastruktūrą ir nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra reikšminga ir nesudaro pagrindo atleisti šiuos asmenis nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo.
Bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne. Bendrijos nariams ir ne nariams pareiga prisidėti prie išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, kyla bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmenys, nesantys bendrijos nariais, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. atlyginimas bendrijos pirmininkui ir buhalteriui, turėtų būti paskirstytos visiems sodininkams, o ne tik bendrijos nariams.
Svarbu yra tai, kad ne bendrijos narys, gavęs bendrijos sąskaitą ir nesutikdamas su joje nustatyta mokėjimo prievole, turi teisę ją ginčyti.