5,8 proc. vidutinė metinė grąža be jokių pastangų
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos II pakopos pensijų fondai 2014–2023 m. turėjo 5,8 proc. vidutinę metinę grąža. Tai yra aukštesnė grąža nei indėlių, kurie šiuo metu, net esant gana aukštam „Euribor“, siūlo iki 4,05 proc. pajamingumą.
Be abejo, labiau patyrę investuotojai atkreiptų dėmesį į tai, kad populiarusis „S&P 500“ indeksas per tą patį laikotarpį turėjo 13,13 proc. vidutinę metinę grąžą.
„S&P 500“ ar panašūs indeksai – puikus investicinis instrumentas, tačiau net ir jie reikalauja šiek tiek žinių bei pastangų: reikia pasirinkti vieną iš daugelio biržoje prekiaujamų fondų (ETF), pasirinkti investavimo platformą, mokėti mokesčius, o prasidėjus krizei ar net nedidelei korekcijai rinkose, gali kilti nerimas ar netgi pagunda bent jau trumpai investavimą stabdyti.
Kaip ir sportuoti daug lengviau su treneriu nei namie, taip ir investuoti yra lengviau, kai investuojama suma yra automatiškai nuskaitoma nuo atlyginimo, o ne kai tai reikia daryti pačiam, dedant pinigus į indėlį, ETF, [perkant – „Delfi“] kriptovaliutą ar kitą investicinę priemonę.
Gera žinia ir ta, kad II pakopos pensijų fondų valdymo mokesčiai siekia vos apie 0,5 proc. Nors savarankiškai investuojant mokesčiai gali būti dar mažesni, reikia nepamiršti, kad savarankiškai investuojant už išsiimtą pelną dar teks mokėti gyventojo pajamų mokestį.
Na, o jeigu II pakopą lygintume su Lietuvoje populiariais „Synergy Finance“ valdomais fondais, į kuriuos žmonės investuoja savarankiškai, tai mokesčiai II pakopoje daug mažesni – „Synergy Finance“ už savo populiariuosius technologijų ir Azijos fondus ima 1 proc. valdymo bei 20 proc. sėkmės mokesčius.
Be to, prie II pakopos kaupimo šiek tiek prisideda ir valstybė, pridėdama 324 eurus per metus, kurie taip pat ilgainiui auga ir generuoja grąžą.
Kitaip tariant, jeigu pažvelgtume į II pakopos pensijų fondus kaip į vieną iš investicinių priemonių, jos patrauklumas yra ganėtinai nemažas ir tai gali būti viena iš investavimo priemonių norintiems kaupti pensijai, kartu su akcijomis, nekilnojamuoju turtu ar indėliais.
Savanoriškas kaupimas turi būti labiau savanoriškas
„Baltijos tyrimai“ parodė, kad 82 proc. žmonių nepritaria automatiniam įtraukimui. Tačiau šis tyrimas neparodė, kiek žmonių iš tikrųjų nesuka galvos dėl įtraukimo, tačiau labiau pergyvena dėl to, kad negali iš kaupimo išeiti.
Kadaise II pakopa buvo pristatyta kaip savanoriško kaupimo būdas. Tačiau ar tikrai žmonės kaupia savo noru, jeigu dalis jų paprasčiausiai pamiršo kaupimo atsisakyti ir dabar nebeturi galimybės nustoti kaupti?
Štai „Spinter“ apklausoje dėl negalėjimo nutraukti kaupimo jaudinasi 21 proc. apklaustųjų, bet reikia turėti omenyje, kad šioje apklausoje buvo apklausti ir tie, kurie to kaupimo jau ir taip atsisakę, tad jie labiau jaudinasi dėl kitų dalykų.
2024 metais iš 60 tūkst. žmonių kaupti atsisakė 34 tūkst., o likę buvo įtraukti. Kiek iš jų norėtų kaupimo atsisakyti ir buvo įtraukti nenoromis – pasakyti sunku. Bet neabejoju, kad kiekvienas pažįstate bent po žmogų, kuris į II pakopos kaupimą pateko, nors to nenorėjo.
Todėl tikiuosi, kad jau greitai kaupimo galima bus atsisakyti bent kurį laiko po įtraukimo. Juk jeigu kaupimas yra savanoriškas, jis iš tikrųjų toks ir turi būti – būtent todėl SADM pateikė pasiūlymą leisti žmonėms atsisakyti kaupimo II pakopoje kelis mėnesius net ir po to, kai jie jau buvo įtraukti ir pinigai jau buvo pradedami nuskaičiuoti.
Daugiau laisvės nei anksčiau, bet tai – taupymas pensijai
SADM šiuo metu siūlo ir daugiau galimybių apsispręsti, ar atėjus pensiniam amžiui, galima būtų išsiimti visą sumą, ar rinktis periodinę išmoką, jei suma sukaupta nedidelė, priėmus pokyčius, galima bus sustabdyti kaupimą iki 24 mėnesių kas 10 metų vietoj dabartinių 12 mėnesių.
Taip pat atsirastų galimybė nesulaukus pensinio amžiaus pasiimti asmenims, kuriems kaupimas pensijai gali būti neprasmingas, pavyzdžiui, sergantiems sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Kitaip tariant, galima sakyti, kad savarankiškas investavimas šiuo atveju turi pranašumą, jei taupote ne pensijai.
Kaupimas II pakopoje – kiek ribotas, bet labai patrauklus
II pakopos pensijų fonduose investuoti pinigai valdomi efektyviai ir kokybiškai – išlaikoma ganėtinai žema rizika, gaunama nebloga grąža.
Pasirenkant kaupti su šia priemone, reikėtų nepamiršti, kad tai yra kaupimas pensijai. O tai reiškia, kad tiek investicijų valdymas, tiek jų išėmimas yra ribojamas specialiai.
Idealiu atveju, II pakopos fondai turėtų būti tik viena iš investicinių priemonių. Kitos priemonės, tokios kaip nekilnojamasis turtas, akcijų fondai ar obligacijos, yra taip pat puikus pasirinkimas, suteikiantis didesnę pasirinkimo laisvę.
Na, o II pakopos pensijų fondai suteikia daugiau saugumo, užtikrintumo ir stabilumo be jokių papildomų pastangų.
Dabartiniai SADM pasiūlymai II pakopos sistemą turėtų patobulinti labiau, galbūt po diskusijos trišalėje taryboje, kurioje yra darbdavių ir darbuotojų atstovai, sulauksime ir daugiau pakeitimų. Vis dėlto, jeigu žiūrėtume į II pakopą kaip į prieinamiausią formą taupyti pensijai, jos patrauklumas ir vieta investiciniame portfelyje gali būti matoma net ir dabar.