Kai Z kartai – žmonėms, gimusiems 1996–2010 m. – kalbame apie pensiją ir investavimą, jie dažnai į tai numoja ranka, nes jiems nepavyksta sukaupti pakankamai turto netgi dabarčiai.
Z karta, dažnai vadinama „Gen Z“, susidūrė su interneto bumu, didžiąja 2008 m. finansų krize, „Covid-19“ pandemija, didžiule infliacija po jos, sparčiai augančiomis būsto kainomis. Dabar į pasaulį ateina ir dirbtinis intelektas, o Baltijos šalių Z kartos atstovus gąsdina ir netoli vykstantis karas, kuris gali ateiti ir pas mus.
Šios kartos, kuriai priklausau ir pats, jaunimas dažnai patys investuoja į savo švietimą ir todėl anksti ima paskolas studijoms ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Todėl juos neretai spaudžia ir studentiškų paskolų išmokėjimo terminai. Norint studijuoti ir nesant bent jau iš vidurinės klasės šeimos, studijuojant tenka dirbti. Ne problema, jeigu studijuoji komunikaciją ar vadybą, bet studijuojant mediciną ar fiziką – tai daug sunkesnė užduotis.
Ar Z kartai Lietuvoje kaupti turtą iš tiesų taip sunku?
Z kartai dažnai atrodo, kad anksčiau būstą įsigyti buvo lengviau – toks įspūdis ypač susidaro paklausius vyresnių žmonių pasakojimų apie butus paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje už keliasdešimt tūkstančių eurų. Bet skaičiai rodo ką kita.
2000 m. pabaigoje vidutinė alga Lietuvoje buvo apie 840 Lt, arba 243 Eur, į rankas. Dabar vidutinis darbo užmokestis į rankas yra 1352,9 Eur. Tai yra maždaug 456 proc. augimas per maždaug 24 metus.
2000 m. už naujos statybos butus Vilniuje buvo mokama po beveik 584 eurus už kvadratinį metrą. Na, o šių metų spalio mėnesio duomenimis, vidutinė Vilniuje parduoto naujo buto kvadratinio metro kaina buvo 3531 Eur. Tai yra 504 proc. kainų augimas.
Tai reiškia, kad 2000 m. norint įsigyti 50 kvadratų būstą už 292 tūkst. Eur reikėjo dirbti lygiai 10 metų. Dabar norint įsigyti 50 kvadratų būstą už 176,55 tūkst. Eur, reikia dirbti apie 11 metų. Iš tiesų, iš pirmo žvilgsnio panašu, kad dabar įsigyti būstą yra kiek sunkiau.
„Euribor“ tais laikais buvo panašiame lygyje, kaip ir dabar. Tačiau bankai norėjo daug didesnės pelno maržos ir mažesnės rizikos, todėl paskolą gauti tais laikais buvo daug sunkiau.
Štai būsto įperkamumo indeksas, kuris Lietuvoje sekamas nuo maždaug 2006 metų, dabar yra žemiausiame lygyje nuo maždaug 2010 metų, bet vis tiek gerokai aukštesniame nei 2006–2008 metais. Ekonomistai mano, kad algos privačiame sektoriuje ir toliau augs maždaug 8–9 proc. per metus kaip dabar, o štai nekilnojamojo turto (NT) vertei numatomas tik maždaug 5 proc. augimas artimiausius kelerius metus.
Tad nors 2021–2022 m. būsto įperkamumas labai smarkiai krito, Lietuvos banko atstovai teigia, kad jau 2025 m. būsto kainų ir pajamų santykis vėl pasieks istoriškai geriausią lygį ir būstas vėl taps įperkamas lengviau nei anksčiau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra kalbėjusi apie būtinojo 15 proc. pradinio įnašo būsto paskolai reikalavimo mažinimą, bet Lietuvos banko tyrimas rodo, kad jaunesniems žmonėms sutaupyti pradiniam įnašui problemų nėra. Net 71 proc. 16–29 m. amžiaus gyventojų Lietuvoje teigia, kad palankiai vertina savo galimybes per artimiausius 12 mėnesių sutaupyti pradiniam įnašui.
Palyginimui, JAV tik 15 proc. Z kartos atstovų tikisi galėsią įsigyti būstą per artimiausius penkerius metus. 34 proc. Z kartos atstovų JAV mato būsto įsigijimą kaip neįmanomą pasiekimą per visą savo gyvenimą. Lietuvoje situacija yra žymiai geresnė.
Lietuvoje jaunuolių (18–34 m. amžiaus), gyvenančių su tėvais (ar nuo jų finansų priklausančių), skaičius nuo 2014 m. beveik nesikeitė – ši dalis paaugo nuo 40 iki 41,9 proc.
Z karta turi daug daugiau galimybių, nei turėjo jų tėvai ir seneliai
Lietuvoje Z karta gali džiaugtis ne tik sparčiai augančiomis pajamomis ir patraukliu būsto įperkamumo lygiu, bet ir visapusiškai didesnėmis galimybėmis.
Šiais laikais galima dirbti nuotoliu, dirbti JAV ar Jungtinės Karalystės įmonėse gyvenant Lietuvoje, o galima gyventi ir Ispanijoje ar Tailande ir dirbti sau.
Ši karta turi daug daugiau prieigos prie technologijų, informacijos ir įvairių platformų, kas padeda kaupiant turtą, taupant namams. Apskritai, turimos galimybės išlygina „Gen Z“ konkurencines sąlygas ir kitose srityse – jie gali mokytis iš geriausiųjų ir tobulėti net neišeidami iš namų.
Tą patį turtą kaupti yra žymiai lengviau, tam yra daugiau galimybių – investuoti į įvairias turto klases, nuo NT iki akcijų ir kriptovaliutų, šiais laikais savo telefonu gali kiekvienas.
Tai kodėl tie Z kartos atstovai tiek zirzia?
Panašu, kad Z kartos gyvenimas Lietuvoje yra daug šviesesnis nei buvo praėjusių kartų.
Tačiau ne viskas sukasi aplink pinigus. Tik 44 proc. Z kartos atstovų teigia esantys patenkinti darbu, palyginti su 67 proc. vyresnių darbuotojų. Pernai Z kartos atstovai daug kalbėjo apie quiet quitting (liet. tylusis pasitraukimas) praktiką, kuomet jie dirba tik tiek, kad nebūtų atleisti, bet ne daugiau. Apie tokius darbuotojus Lietuvoje buvo kalbama itin daug paplitus „carVertical“ vadovo laiškui.
Vyresnės kartos į Z kartos atstovus žiūri su panieka – jiems atrodo, kad šitiems vaikėzams tiesiog trūksta darbo etikos. Net trys iš keturių vadovų laiko Gen Z sunkiausia amžiaus grupe darbe, nes jie nori vėlai ateiti į darbą, anksti išeiti, kad išvengtų kamščių Geležinio Vilko gatvėje, ir tikisi didžiulių atlyginimų.
Z kartos atstovai dažniau nepasižymi korporatyviniu lojalumu. Jie drąsiai keičia darbus ir nesuka galvos, daug rečiau tiki pasakojimais apie svarius indėlius ir pasaulio keitimą. Tai leidžia sukaupti didesnį turtą, nes tyrimai rodo, kad keičiant darbus iš tiesų galima gauti daugiau pinigų (nors pačios karjeros laiptais galbūt kylama ir lėčiau).
Ar Z kartos darbuotojai tingūs, ar jie tiesiog keičia darbo kultūrą? Manau, kad antras variantas. Z karta, ypač Lietuvoje, yra karta, kuri jaučia laisvės, komforto skonį ir ieško to labiau. Šie žmonės siekia daugiau save realizuoti, jiems – ne viskas matuojama pinigais.
Nepaisant to, kad pinigai jiems nėra prioritetas, net 40 proc. Z kartos atstovų susiduria su psichikos sveikatos problemomis, o finansinis stresas yra pagrindinis to veiksnys.
Nors atlyginimai auga sparčiau nei bet kada anksčiau, o darbo rinkoje tikrai netrūksta. Taip, būsto įperkamumas laikinai kiek suprastėjęs, bet panašu – kad tik laikinai. Remiantis 2022 m. „Eurostat“ duomenimis, Vilniuje būsto įperkamumo situacija yra ganėtinai gera ir panaši į Stokholmo ar Lisabonos. Osle, Romoje ar Dubline gyvenantiems būstą įpirkti maždaug trečdaliu paprasčiau, tačiau Vilniuje situacija tikrai nėra tokia prasta, kaip Prahoje, Paryžiuje ar netgi Varšuvoje. Šiame kontekste Europoje esame kažkur per vidurį ir mūsų situacija gerėja.
Tad Z karta Lietuvoje gali praturtėti. JAV ar Jungtinėje Karalystėje šita problema yra labai opi ir ten Z karta iš tikrųjų išgyvena labai sunkius laikus, kai negali įsigyti būsto ir žmonės yra priversti gyventi grupėmis, tačiau Lietuvoje – situacija kitokia. Sunkius laikus išgyveno praėjusios kartos ir panašu, kad Gen Z čia gyvena geriausiu laikotarpiu.
Lietuvoje Z karta skundžiasi dėl kitų priežasčių nei Vakaruose
Lietuvos Z kartos atstovai nebenori gyventi bendrabučiuose, nebenori gerti kavos namuose, šie žmonės mėgsta brunchus, workationus, poilsį Nidoje, jie domisi sveikatingumu ir tuo pat metu aktyviai lankosi vakarėliuose, koncertuose. Lietuvos Gen Z tikrai keliauja daug daugiau, nei keliavo vyresnės Lietuvos kartos. Šie jaunuoliai taip pat dažniau pasirenka brangias studijas užsienyje, papildomus mokslus, daugybę hobių.
Gen Z Lietuvoje yra tikriausiai pirmoji karta, kuri gyvenime mato džiaugsmą, jie turi laisvo žmogaus mąstymą.
Tai yra puiku, tai – kokybiško gyvenimo ženklas. Bet šiuo atveju tai yra ir šiokia tokia problema. Visi Z kartos atstovai nori gyventi Užupyje, Senamiestyje, Žvėryne ar Naujamiestyje. Tai yra svajotojų karta, kuri nebijo norėti daug.
Deja, juos šiek tiek krečia realybė, nes Užupyje jie to išsvajotojo 120 kvadratinių metrų buto kol kas neįperka ir nemato galimybių to padaryti ateityje.
Su liūdesiu tenka žiūrėti butus miegamuosiuose rajonuose ir jų tai netenkina. Atsisakyti savo brangių įpročių, hobių ir vakarėlių jie irgi nenori, todėl ir paskolos pradiniam įnašui sukaupti nėra lengva.
Lengva nesiskųsti, kai tikiesi labai mažai ir gauni tiesiog „mažai“. Z karta tikisi labai daug, bet kartais gauna tiesiog „daug“. To jiems – negana.
Ir, žinoma, ši karta tikriausiai daugiausia leidžia laiko socialiniuose tinkluose. „Instagram“, „LinkedIn“ ir „TikTok“ jie stebi sėkmingiausius (kartais – turtingiausius tėvus turinčius) Lietuvos ir užsienio Z kartos atstovus ir nori tokio paties gyvenimo būdo čia ir dabar. Tuomet atsiranda jaudulys dėl finansų.
Tai yra viena didžiausių problemų, viena pagrindinių laimės trūkumo gyvenime priežasčių. Socialiniai tinklai ir pavydas „turintiems gražesnį instagramą“ gali spausti judėti į priekį, bet gali ir prispausti emociškai.
Na, o dar Vakarų nuomonių formuotojai kalba apie vakarietiškas problemas ir pasakoja, koks prastas būsto įperkamumas, kaip sunku kaupti turtą. Tuo pradedame įtikėti ir mes, bandome ieškoti, kas kaltas dėl to liūdesio.
Nemeluosiu, ir aš pradėjęs rašyti šį straipsnį tikėjausi, kad Lietuvoje situacija per pastaruosius keliasdešimt metų gerokai suprastėjo. Nes tėvai man pasakojo, kaip už keliasdešimt tūkstančių dolerių kadaise įsigijo butą. O tai skamba kaip juokinga suma.
Bet matematika bei statistika rodo, kad Lietuvoje tai nėra problema. Tiesiog mūsų šalyje išaugo pragyvenimo lygis, gerokai išaugo mūsų lūkesčiai, mes, Z kartos atstovai, matome daugiau pasaulio, turime daug daugiau norų, todėl kiek lengviau nusiviliame. Todėl tas būsto įsigijimas atrodo kiek sunkiau pasiekiamas, nes daiktai, pomėgiai ir įpročiai, kurie mūsų tėvams Lietuvoje buvo prabanga, mums, Z kartai, dažnai yra būtinybė – taupyti aukojant gyvenimo kokybę neatrodo protinga. Turime kitokius prioritetus.
Vis tik panašu, kad bent jau Lietuvoje Z karta taps turtingiausia karta. Galimybės tam tikrai yra – tokių neturėjo nei mūsų tėvai, nei seneliai. Linkiu to pasiekti.
