Europos Komisijos teigimu, iki šiol galiojusios taisyklės buvo nepakankamai aiškios ir skaidrios, vieni rodikliai dengė kitus, išimtis keitė išimtį. Dalis šalių, tarp jų Vokietija, siūlė taisykles griežtinti. Jai nerimą kelia pietinių Europos valstybių sukauptos itin didelės skolos – kai kurios siekia net 160 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pietų Europos valstybės – priešingai – norėjo švelnesnių taisyklių, argumentuodamos, kad apribojimai skolintis neleidžia jų ekonomikoms augti.
Kas keičiasi?
Galiausiai ES narės pasiekė susitarimą, kad fiskalinė drausmė bus reguliuojama vienu esminiu rodikliu – valdžios sektoriaus išlaidų augimu, iš jo atėmus laikinąsias priemones ir išlaidas palūkanoms. Europos Komisija nuo šiol apskaičiuos didžiausią galimą grynųjų išlaidų augimo tempą kiekvienai ES valstybei narei. Tai ji darys atsižvelgdama į valstybių skolos lygį ir ilgalaikio finansų tvarumo vertinimo rezultatus.
Atskaitos tašku, kaip ir iki šiol, bus laikomas 60 proc. BVP valdžios sektoriaus skolos lygis. Jo ir toliau bus siekiama neviršyti. Valstybėms, nepaisančioms šių taisyklių, bus skiriamos baudos, galinčios siekti iki 0,1 proc. šalies BVP per metus. Tai irgi nauja: iki šiol baudos buvo numatytos dvigubai didesnės, todėl realybėje praktiškai netaikomos.
Nuo kitų metų kiekviena darbą pradedanti vyriausybė turės parengti ketverių metų trukmės fiskalinį planą, kuriame privalės įrodyti įsipareigojimą laikytis ES fiskalinės drausmės taisyklių. Jame ji turės pateikti konkrečias priemones, užtikrinsiančias fiskalinį tvarumą, struktūrinių reformų ir strateginių investicijų vykdymą. Pavyzdžiui, pateikti valdžios išlaidų ir pajamų projekcijas, užtikrinančias, kad skolinimasis neviršys leistino lygio. Naujoji Lietuvos Vyriausybė pirmą kartą vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą turės parengti 2025 m. pavasarį.
Pereinamuoju laikotarpiu Vyriausybė siūlo fiskalinės drausmės taisyklių atsisakyti
Tam, kad naujos ES taisyklės įsigaliotų Lietuvoje, tai reglamentuojantys teisės aktai turi būti perkelti į Lietuvos teisinę sistemą. Lietuvos Finansų ministerija planuoja kitąmet parengti įstatymų pakeitimus, suderinančius Lietuvos fiskalinės valdysenos sistemą su reformuotais ES teisės aktais. Pereinamuoju laikotarpiu Vyriausybė siūlo netaikyti dabar galiojančių nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių. Tai reikštų, kad turi būti keičiamas šias taisykles įgyvendinantis Konstitucinis fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymas, kurį Vyriausybė pateikė kartu su ateinančių metų biudžetu.
Valstybės kontrolė savo išvadoje dėl 2025–2027 m. valstybės biudžeto projekto tokį žingsnį vertina neigiamai. Jos nuomone, tai kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui, nes tokie vienkartiniai Konstitucinio įstatymo keitimai nustumia problemų sprendimą ateičiai ir kuria nepasitikėjimą pačia fiskaline sistema.
Anot Valstybės kontrolės, norint užtikrinti valstybės finansų tvarumą, valdžios sektoriaus deficitas 2026–2027 m. laikotarpiu turėtų mažėti labiau nei numatyta biudžeto projekte. Ypač turint galvoje tai, kad realus deficitas, Valstybės kontrolės skaičiavimais, bus dar didesnis nei nurodyta projekte: 2026 m. jis peržengs Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. BVP. Valstybės kontrolės abejonės pagrįstos – skaičiuojama, kad valstybės skola jau iki šio dešimtmečio pabaigos viršys pusę šalies BVP.
Lietuvos viešųjų finansų būklė prastėja
Šių metų pavasarį apie grėsmes Lietuvą informavo ir Europos Komisija – jos atliktame Lietuvos valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo vertinime Lietuvos vidutinio ir ilgojo laikotarpio rizikos vertinimas pablogėjo: rizika skolos tvarumui išaugo nuo mažos iki vidutinės. Lietuva yra viena iš keturių ES valstybių narių, kurių vidutinio laikotarpio rizika išaugo, palyginti su 2022 m., ir vienintelė ES valstybė narė, sulaukusi prastesnio ilgalaikio tvarumo rizikos vertinimo.
Remiantis skaičiavimais, norint neviršyti Mastrichto kriterijų vidutiniu laikotarpiu, jau 2028 m. turėtų būti pasiektas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius. Tai yra, pajamos turėtų aplenkti išlaidas. Dėl to, siekiant išlaikyti valstybės iždo sveikatą ir išvengti Europos Komisijos sankcijų, korekcijų valstybės finansuose reikia imtis jau dabar.
Siekiant išsaugoti valstybės finansų stabilumą ateities kartoms ir laikytis atnaujintų ES reikalavimų, būtina apriboti valdžios išlaidų augimą ir optimizuoti viešąjį sektorių. Nei mokesčių, nei valstybės skolos didinimas neturėtų tapti viešojo sektoriaus neefektyvumo padengimo šaltiniu. Tiek ES, tiek Lietuvos mastu itin aktualus tampa poreikis didinti ekonomikos ir įmonių konkurencingumą. Todėl siekiant atitikti ES nustatytas skolos ribas, išvengti baudų ir suvaldyti palūkanų sąnaudas, būtina lėtesniu tempu didinti valdžios išlaidas. Iki šiol jos augo per greitai.
