Per savaitę akcijų indeksai daugelyje rinkų grįžo į panašius lygmenis, kuriuose buvo iki referendumo. Naftos kaina taip pat atstatė po referendumo patirtus netekimus.
Svarui prognozuojamas tolesnis kritimas
Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu vis dar yra žemesnis nei iki referendumo, tačiau po truputį kyla. Vis dėlto, dvi didžiausios netektys išlieka – svaro sterlingų kursas ne tik nesikoreguoja, kad kompensuotų bent dalį 10 proc. vertės praradimo, bet ir toliau lėtai krenta. Svarui prognozuojamas tolesnis kritimas. Dabartinėmis prognozėmis, iki metų galo jis gali prarasti dar iki 7 proc. vertės euro atžvilgiu.
Kita sritis, kuri irgi nesikoreguoja, yra euro zonos palūkanų normos. Ypatingai nukritusios laikosi ilgo termino palūkanų normos – 5 ir 6 metų palūkanų apsikeitimo sandorių normos šiuo metu yra neigiamos ir maždaug 0,10 proc. punkto žemesnės, nei buvo iki referendumo.
Rinkos laukia politinio britų sprendimo
Šią savaitę toliau bus stebima Didžiosios Britanijos politinė situacija, rinkų dalyviai toliau spėlios, kaip vyks (ir ar vyks apskritai) šalies pasitraukimas iš ES. Kol kas šio proceso eiga skendi visiškame rūke. Borisas Johnsonas, vienas iš svarbiausių „Brexit“ agitatorių, pasitraukė iš kovos dėl ministro pirmininko posto. Lygiai taip pat pasielgė leiboristų lyderis Nigelas Farage‘as, kuris pareiškė, kad jo darbas padarytas ir dabar jis nori atgauti savo gyvenimą, o tai skamba jei ne nesuprantamai, tai bent jau labai neatsakingai.
Variantų lieka labai mažai, ir nė vienas jų nedominuoja svarbiausių žiniasklaidos skelbiamų naujienų eilutėse. Didžioji Britanija šiuo metu patiria tą jausmą, kuris apima įsišėlusį dainininką, koncerto metu šokantį nuo scenos su lūkesčiu, kad minia jį pagaus. O minia prasiskiria. Kas pagaus Didžiosios Britanijos politiką ir užkels vėl ant scenos, kol kas visiškai neaišku. Nes pasauliui šis koncertas jau pabodęs, rinkos žvalgosi, kur vyksta įdomesni.
Dėmesį trauks žinios iš JAV darbo rinkos
Penktadienį bus skelbiami JAV darbo rinkos duomenys. Tai yra turbūt svarbiausi skaičiai per mėnesį, kurie nulemia ne tik finansų rinkų dalyvių nuotaikas bei veiksmus, bet ir tai, kaip elgsis centriniai bankai. Po tragiškai prasto gegužės mėnesį sukurtų darbo vietų skaičiaus (mažiausio per penkerių metų laikotarpį), birželio rodiklis turėtų būti geresnis – laukiame 150 tūkst. naujai sukurtų darbo vietų. Šie duomenys svarbūs ir dėl to, kad labai aukštas rodiklis galimai vėl paskatintų lūkesčius dėl JAV bazinių palūkanų kėlimo netolimoje ateityje, iš kur jie buvo dingę iškart po „Brexit“ baigties Didžiosios Britanijos referendume. Ir priešingai – prastas rodiklis paskatins spekuliacijas dėl FED palūkanų mažinimo galimybės.
Euro zonoje šią savaitę be „Brexit“ diskusijų medžiagos pokyčiams neturėsime labai daug – skelbiami makroekonominiai duomenys bus ne didžiausios svarbos. Antradienį skelbiami euro zonos mažmeninės prekybos duomenys už gegužės mėnesį, rinka laukia didesnio augimo nei buvo stebimas prieš mėnesį (1,7 proc.). Trečiadienį bus skelbiamas gegužės mėnesio Vokietijos gamyklų užsakymų pokytis, iš kurio taip pat tikimasi pagerėjimo po prastų balandžio duomenų (prognozuojamas 0,9 proc. augimas), ketvirtadienį skelbiamas Vokietijos gegužės mėnesio pramonės produkcijos pokytis, taip pat laukiama geresnių duomenų nei prieš mėnesį (prognozuojamas 1,5 proc. augimas). Vis dėlto, mažai tikėtina, kad rinkoms šie rodikliai padarys žymesnę įtaką.