Panašu, kad šiuo metu tvyrantis politinis neužtikrintumas dar kurį laiką neišsisklaidys. Tai nulems investicijų mažėjimą, o tuo pačiu – ekonomikos smukimą ir Jungtinėje Karalystėje, ir euro zonoje.
Neaiškumai ir abejonės
Jungtinės Karalystės ir euro zonos valstybių ekonomikas į recesiją šiuo metu stumia kelios priežastys. Britams priėmus sprendimą „Brexit“, tiek jų šalį, tiek visą Europą yra apėmusi nežinomybė.
Jungtinei Karalystei nedelsiant reikia naujo politinio lyderio ir vieningo sprendimo, kaip elgtis toliau. Realiausi lyderiai pakeisti Davidą Cameroną ir užimti šalies premjero postą yra buvęs Londono meras Borisas Johnsonas, vienas pagrindinių „Brexit“ šalininkų, ir Theresa May, vidaus reikalų sekretorė, pasisakanti už tolesnę narystę ES.
Savo norus užimti Jungtinės Karalystės ministro pirmininko postą deklaruoja ir kiti šalies politikai. Europos lyderiai skatina šalį kuo greičiau rasti lyderį, iš kurio bus tikimasi pasitraukimo iš ES procedūros aktyvavimo.
Tuo pat metu Europos politikai aštrina toną. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog ES, sudarydama tolesnius susitarimus su britais, netaikys jiems nuolaidų – šalis negali naudotis Bendrijos suteikiamomis privilegijomis neprisiimdama tam tikrų pareigų.
Neaiški politinė ES situacija turės įtakos visoms šalims narėms. Tai lems faktas, jog verslas nemėgsta nežinomybės – jam reikalingas stabilumas. Šio nebuvimas lems investicijų mažėjimą, o šis savo ruožtu – ekonomikos traukimąsi.
Finansų rinkos lėtai stabilizuojasi
Po prasto penktadienio ir pirmadienio finansų rinkos po truputį atgauna kvapą ir pradeda ieškoti naujų pusiausvyrų. Akcijų rinkos, gerokai nukritusios, antradienį ir trečiadienį žaliuoja, lėtai stabilizuojasi naftos kainos.
Tuo tarpu palūkanų normos išlieka ten pat žemai, kur nukrito dar penktadienį. Svaras sterlingų taip pat nerodo jokių stabilizacijos ženklų, tikėtina, kad būtent svarui teks sunki „Brexit“ našta. Atnaujintomis „Danske Bank“ prognozėmis, euro–svaro sterlingų kursas, kuris šiuo metu yra maždaug 0,827, po 3 mėn. gali siekti 0,88, o po 6 mėn. 0,90 svarų už 1 eurą. Taigi svaro veikiausiai laukia tolesnis silpnėjimo kelias.
Trumpuoju laikotarpiu politinis neaiškumas euro zonoje turėtų daryti spaudimą ir euro-dolerio kursui. Tačiau vidutiniu laikotarpiu tikimės, kad per žemas euro vertinimas ir didelis euro zonos ir JAV einamosios sąskaitos skirtumas stiprins eurą.
Šiuo metu ties 1,11 riba stovintis euro ir JAV dolerio kursas turėtų leistis link 1,07 po 3 mėn., o po 6 mėn. grįžti atgal 1,10 link.
Peržiūrimos ekonomikos augimo prognozės
Britams referendume pasirinkus kelią „Brexit“, „Danske Bank“ atnaujina prognozes Europos ekonomikai. Jungtinės Karalystės ūkis antrąjį šių metų pusmetį gali patekti į techninės recesijos teritoriją ir trauktis iki 0,5 proc., vieningos valiutos zonos ekonomika, atnaujintomis prognozėmis, demonstruos 1,2 proc. augimą šiais metais, ir 0,7 proc. kitais metais.
Tikėtina, kad euro zona antrąjį šių metų pusmetį taip pat pateks į techninės recesijos zoną. Rinkos dalyviai sutaria, kad tiek Didžiosios Britanijos centrinis bankas, tiek Europos centrinis bankas imsis veiksmų palengvinti monetarinės politikos sąlygas, o tai atliks svarbų vaidmenį suvaldant naujai atsiradusius ekonomikos iššūkius.
Jungtinės Karalystės gyventojų sprendimą trauktis iš ES neabejotinai pajus ir JAV ekonomika, kuri nėra apsaugota nuo Europoje vykstančių pokyčių įtakos. Britų sprendimas taip pat turės įtakos JAV FED planams – bazinės palūkanų normos didinimo prognozės per šias keletą dienų gerokai pasikeitė.
Dabar daugelis rinkos dalyvių tiki, kad JAV bazinė palūkanų norma gali būti didinama ne anksčiau kaip 2017-ųjų birželį. Kuo toliau, tuo rimtesnį pavidalą įgauna tikimybė, kad JAV FED netgi mažins bazinę palūkanų normą, kad tik paskatintų šalies ekonomiką pasistiebti.