Nepaisant to, Lietuvos verslininkai nusiteikę optimistiškai. Jie tikisi, jog Lietuvos ekonomikos augimą skatins besiplečianti vidaus paklausa, didėjančios investicijos ir augantis darbo užmokestis. O tai leidžia prognozuoti didesnes pajamas ir augančius pelnus.

Verslininkų pasirinkimui atsigręžti į vidaus vartojimo rinkas, vietoje eksporto apimčių didinimo, daugiausiai įtakos turėjo dabartinė situacija tarptautinėje rinkoje. Lietuvos verslas sėkmingai persiorientavo į Vakarų rinkas, stiprėja ir euro zona.

Visgi, daug neaiškumo atnešė Didžiosios Britanijos referendumas, kurio metu britai nutarė pasitraukti iš ES. Įvykęs „Brexit“ ne tik per naktį neigiamai paveikė Didžiosios Britanijos ekonomiką, bet ir kitų šalių verslininkus. Pastaruosius susiklosčiusi situacija privertė bent kurį laiką atsargiau žvelgti į Didžiosios Britanijos rinką.

Be anksčiau minėtų augančių investicijų ir gyventojų pajamų, potencialą atspindi ir naujai besikuriantis smulkusis bei vidutinis verslas: lyginant su 2015 metų pradžia, šiemet tokių įmonių skaičius išaugo 4,5 proc. Galime pasidžiaugti, kad, augant perkamajai galiai, pamažu atsiranda daugiau paslaugų ir prekių, kurių anksčiau Lietuvoje nebuvo (pvz., pavėžėjimo platforma „Uber“), toliau auga ir užsienio įmonių paslaugų centrų perkėlimas į Lietuvą.
Genadijus Makuševas
Lietuvos eksporto plėtros stabtelėjimui įtakos turi ir kurį laiką neatšylantys politiniai ir ekonominiai santykiai su Rusija bei per Europą nusiritusi teroro išpuolių banga.

Galiausiai, eksportas į tokias dideles rinkas kaip JAV ar Kinija reikalauja ilgų derybinių procesų, taip pat pajėgumų gaminti ir eksportuoti gana didelius prekių kiekius. Tai nereiškia, kad Lietuvos verslininkams durys į šias rinkas neatsivers, tiesiog, siekiant spartinti ir lengvinti procesus, jiems tikslinga susiburti į klasterius.

Tik susikooperavusios Lietuvos įmonės turės didesnes produkcijos eksporto apimtis ir bus patrauklesnės Amerikos ir Kinijos pirkėjams.

Nepaisant to, jog eksporto plėtrai aplinkybės nėra pačios palankiausios, orientacija į vidaus rinką neturėtų būti vertinama kaip „iš bėdos“.

Be anksčiau minėtų augančių investicijų ir gyventojų pajamų, potencialą atspindi ir naujai besikuriantis smulkusis bei vidutinis verslas: lyginant su 2015 metų pradžia, šiemet tokių įmonių skaičius išaugo 4,5 proc. Galime pasidžiaugti, kad, augant perkamajai galiai, pamažu atsiranda daugiau paslaugų ir prekių, kurių anksčiau Lietuvoje nebuvo (pvz., pavėžėjimo platforma „Uber“), toliau auga ir užsienio įmonių paslaugų centrų perkėlimas į Lietuvą.

Kaip verslininkai plėtos verslą per artimiausius metus?

Remiantis tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis (34 proc.) respondentų planuoja vidaus rinkai pristatyti naujus produktus ir paslaugas, kiek mažiau (32 proc.) planuoja didinti pardavimus, o 30 proc. sieks imtis produktyvumą skatinančių iniciatyvų – optimizuos veiklos procesus, didins našumą, galiausiai, orientuosis į didesnio konkurencinio pranašumo įgijimą.

Visgi augantis vartojimas neužtikrina sėkmingos plėtros savaime, verslininkai turės sugebėti susidoroti su tokiais kylančiais iššūkiais kaip kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Tyrimo duomenimis, net kas antras verslininkas nurodė susiduriantis su šia problema. Tai ne tik neleidžia įmonei išnaudoti rinkos potencialo kiekybine prasme, bet ir stabdo galimybes įgyvendinti novatoriškus ar naujausių technologijų reikalaujančius projektus apskritai.

Situacijos negerina ir tai, kad nemaža dalis jaunų specialistų, baigusių studijas universitete, dažniausiai neturi reikiamų praktinių įgūdžių iškart įsilieti į darbo rinką, tad darbdaviai pastaruosius privalo apmokyti.

Tai reiškia ne tik papildomas išlaidas darbuotojo kvalifikacijos auginimui, bet ir kurį laiką dėl patirties trūkumo neišvengiamą mažesnį darbo našumą. Šias problemas padėtų spręsti darbo jėgos iš išorės pritraukimo iniciatyvos.

Pavyzdžiui, palengvinta vizų išdavimo tvarka skatintų į Lietuvą atvykti užsienio studentus. Taip pat būtini veiksmai, nukreipti į išvykusiųjų iš Lietuvos grąžinimą, ypatingai svarbu į darbo rinką grąžinti Lietuvos jaunimą.

Kalbant apie iššūkius Lietuvos verslui taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog ryžtingai plėtros planus dėlioti sudėtinga, kai vis dar išlieka neaiškumas dėl darbo kodekso nuostatų. Kuo didesnis pastovumas, tuo drąsiau verslas gali planuoti verslo plėtrą. Juk ji paprastai dėliojama ne vieneriems metams į priekį.

„Grant Thornton tarptautinė verslo apklausa“ (IBR) buvo parengta naudojant interviu metodą, kurio metu apklausta daugiau nei 2500 respondentų, kuriuos sudarė įmonių vadovai, direktoriai, valdybos nariai ar kiti aukštesnio rango vykdomieji vadovai iš įvairių verslo sektorių. Apklausa buvo rengta 2016 m. gegužės ir birželio mėn. laikotarpiu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)