Kita klišė, kurią neretai tenka išgirsti ‒ nors IT specialisto darbas Lietuvoje ir gerai mokamas, jis nuobodus. Esą informacinių technologijų profesionalai tik aptarnauja, bet patys nekuria. Tokie iš piršto laužti išvedžiojimai gali suklaidinti tuos, kurie dar tik svarsto, kokį profesinį kelią pasirinkti.
Tokios kalbos kyla ne vien iš nežinojimo, bet ir dėl savotiško „skype komplekso“. Baltijos šalyse estai buvo pirmieji ir kol kas vieninteliai sukūrę visame pasaulyje išpopuliarėjusią bendravimo internetu programą, kuri aukštyn kojomis apvertė galiojusią tvarką, kaip iki tol komunikavome. Nepaisant to, kad savo skype’o vis dar nesukūrėme, Lietuva savo IT specialistams taip pat gali pasiūlyti įdomaus darbo ‒ per pastaruosius kelerius metus tapome savotiška užsienio kompanijų IT ir kitų nefinansinių paslaugų filialų baze.
Kaip žinia, kuo didesnė organizacija, tuo kiekviena specializacija ir atitinkama pareigybė tampa vis siauresnė. Sutinku, kad rutininis darbas dažnam specialistui nėra nei kūrybiškas, nei ugdantis, nepasiūlantis didesnių iššūkių, profesinio augimo ar galimybės prisidėti prie sprendimų kūrimo bei vystymo. Tačiau pateikti tai kaip galiojančią taisyklę būtų neteisinga, nes taip yra anaiptol ne visur.
Šiuo metu finansinis sektorius yra e. paslaugų lyderis ir skaitmeninės pažangos Lietuvoje kūrėjas. Čia nuolat kuriami ir vystomi inovatyvūs sprendimai, kurie tampa kasdieniais finansų tvarkymo įrankiais kiekvienam vartotojui.
Kurti naujus sprendimus žmonėms – ne vien techninis darbas, apsiribojantis vienu sprendimo algoritmu. Sprendimo variantų gali būti daug. Ir čia atsiranda kūryba, kurios rezultatas ‒ toks sprendimas ar įrankis, kuris geriausiai atitiks besikeičiančius gyventojų poreikius ir bus paprastas bei patogus naudoti.
Jei kūrinys bus nepakankamai geras, jis tiesiog pasmerktas, nes klientas juo nesinaudos.
Interneto bankas ar sparčiai populiarėjanti išmanioji programėlė – tėra maža didelio ledkalnio viršūnė. Dar daugiau IT darbo lieka nematomo. Iš esmės pagrindinė IT padalinio funkcija bet kurioje organizacijoje ar įmonėje yra jos veiklos efektyvumo didinimas.
Bet kurį verslo procesą galima atlikti efektyviau sukuriant sistemas, kurios jį leistų iš dalies ar visiškai automatizuoti. Tokių sprendimų paieška ir vidinių sistemų kūrimas – ne mažiau dinamiškas bei kūrybingas darbas.
Įmonių IT padaliniuose siauros specializacijos pareigybės pastaruoju metu tampa veikiau išimtimi ir dėl to, kad jų sąmoningai atsisakoma. Vis daugiau IT vystymo komandų pradeda dirbti vadinamuoju „agile“ projektų valdymo metodu.
Šios metodologijos esmė ‒ IT specialistai suformuoja bendras nedideles komandas su produkto užsakovu ir į produkto kūrimą įsitraukia dar jo idėjos kūrimo stadijoje. Toks komandinio darbo organizavimas kur kas aukščiau pakelia ir pačių IT specialistų kompetencijos kartelę.
Kompetencijų prasme jie turi tapti universalesni, todėl trinama buvusi ryški takoskyra tarp sistemų analitikų, programuotojų, testuotojų ir programinės įrangos priežiūros specialistų.
Pavyzdžiui, „Swedbank“ IT padalinyje visiškai pereiti prie „agile“ praktikos planuojame per dvejus metus, todėl įvairesnių kompetencijų IT specialistų gretos mūsų organizacijoje ir toliau augs.
Kūrybiško IT darbo finansiniame sektoriuje ateityje irgi daugės. Jei prieš dešimtmetį vyraujanti tendencija buvo banko funkcijų perkėlimas į interneto banko sistemą, tai dabar didelis dėmesys skiriamas mobiliojo banko vystymui.
Sukurti patogų „kišeninį“ banką išmaniajame telefone – rimtas iššūkis finansinio sektoriaus IT žmonėms.
Tokių iššūkių nebijantiems specialistams, ieškantiems įdomaus ir kūrybingo IT darbo, reiktų įdėmiai stebėti finansinį IT sektorių. Vien „Swedbank“ IT padalinys Lietuvoje šiais metais planuoja didinti komandą ir priimti 80 naujų kurti nebijančių informacinių technologijų specialistų.