Praeitų metų gruodžio pradžioje Vyriausybė patvirtino ir Seimui svarstyti pateikė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus. Nors daug pakeitimų atrodo kosmetiniai, vienas išsiskiria – tai atliekinės šilumos supirkimo reguliavimas. Šis naujas šilumos supirkimo metodas, panašu, galėtų būti šventoji trejybė, kuri atneš naudos, tiek vartotojams, tiek verslui, ir dar prisidės prie energetinio efektyvumo bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo.
Kas yra atliekinė šiluma?
Atliekinė šiluma yra tokia šiluma, kuri susidaro pramonės gamybos arba paslaugos teikimo procese, tačiau nėra specialiai gaminama. Jeigu tokia šiluma nėra panaudojama, ji paprastai išleidžiama į aplinką – orą arba vandenį.
Aliekinę šilumą gamina daug daugiau subjektų, negu dažnai įsivaizduojama. Didžiųjų miestų centruose pilna tokių gamintojų (visų pirma – kondicionuojami prekybos centrai ir biurai). Šiuo metu iš patalpų surinkta šiluma dažniausiai išmetama į orą. Nors daugiausia tokios šilumos generuojama šiltuoju metų laiku, ji vis tiek galėtų būti panaudojama. Vasarą, nors šilumos poreikis ir mažesnis, ji gaminama karštam vandeniui tiekti, taip pat visus metus šilumą vartojantiems subjektams, pavyzdžiui, baseinams.
Didelius kiekius atliekinės šilumos taip pat išmeta duomenų centrai. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad surinkus šilumą iš Stokholme šiuo metu statomų trijų duomenų centrų bus galima patiekti pakankamai šilumos 35 tūkst. naujos statybos butų šildyti. Kai paraleliai naudojami šilumos siurbliai, tokiuose procesuose sugeneruojama šiluma gali pasiekti net įprastą šilumos tiekimo tinkle esančio šilumą nešančio termofikato temperatūrą. Duomenų centrų generuojamos atliekinės šilumos privalumas, kad šiluma stabiliai generuojama visus metus.
Kai kuriuose pramonės procesuose taip pat sugeneruojami dideli kiekiai atliekinės šilumos gali būti nukreipti į centralizuotą šilumos tiekimo tinklą. Ypač daug tokio potencialo turi vandentvarkos įmonės, cemento, popieriaus, stiklo, keramikos gamyklos, metalurgijos, maisto ir gėrimų gamybos pramonė.
Kaip siūloma supirkti atliekinę šilumą?
Pagal šiuo metu galiojantį Šilumos ūkio įstatymą, verslo subjektai, norintys atiduoti atliekinę šilumą į centralizuotą šilumos tiekimo tinklą, buvo priversti tapti nepriklausomais šilumos gamintojais. Kitaip tariant, jie turėjo gauti šilumos gamintojo licenciją, savo lėšomis prisijungti prie šilumos tiekimo tinklo ir tada dalyvauti šilumos gamintojų aukcionuose, varžydamiesi su dideliais šilumos gamintojais dėl teisės tiekti šilumą. Tokia schema dėl savo sąnaudų, atliekinės šilumos tiekimo nepastovumo ir administracinės naštos visiškai nepraktiška nedidelius kiekius atliekinės šilumos galintiems patiekti verslo subjektams.
Siūlomas naujas reguliavimas šią sistemą pakeistų kardinaliai. Numatomame projekte atliekinę šilumą generuojantis verslas tokią šilumą turėtų teisę patiekti į tinklą be papildomų licencijų. Tokiu būdu verslo subjektams būtų gerokai sumažinta administracinė našta. Be to, šilumos tiekėjas atliekinę šilumą galinčius patiekti verslininkus prie tinklo prijungtų iš bendrų sąnaudų. Tik tais atvejais, kai verslo subjektas prašytų objektą prijungti kitaip, nei numato šilumos tiekėjas, papildomas sąnaudas padengtų pats verslininkas. Šilumos tiekėjas taip pat būtų atsakingas už darbų, reikalingų atliekinę šilumą gaminančio subjekto prijungimui, organizavimą. Be viso to projekte numatoma, kad atliekinė šiluma būtų superkama už Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nustatytą kainą, o atliekinę šilumą tiekiantys subjektai neturėtų varžytis šilumos supirkimo aukcionuose. Atliekinė šiluma būtų superkama prioriteto tvarka.
Kitaip tariant, naujasis reguliavimas būtų žymiai patrauklesnis verslo subjektams, kurių pagrindinė veikla nėra šilumos gamyba, dalyvauti atliekinės šilumos surinkime.
Kokia nauda vartotojams?
Didžiausia nauda vartotojams būtų mažesnės šilumos kainos. Kol nėra poįstatyminių teisės aktų projektų, nėra tiksliai aišku, kokiais principais vadovaujantis ir kokią atliekinės šilumos supirkimo kainą nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Vis dėlto neabejotina, kad taryba įvertins tai, kad gamindamas atliekinę šilumą verslas nepatiria įprastinių šilumos gamybos sąnaudų. Nėra reikalinga speciali šilumos gamybos įranga, nėra perkamas kuras ar samdomi darbuotojai, prižiūrintys šilumos gamybos procesą ar panašiai. Atitinkamai atliekinės šilumos kaina turėtų būti žemesnė nei įprastinių šilumos gamintojų.
Svarbu suprasti, kad pradiniu etapu vartotojų mokamoje kainoje atsispindėtų fiksuotos sąnaudos, susidariusios dėl atliekinę šilumą gaminančių objektų prijungimo prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Vis tik ilgesnėje perspektyvoje šias sąnaudas turėtų atpirkti mažesnė atliekinės šilumos gamybos kaina, kuri mažintų bendrą vartotojų mokamą šilumos kainą.
Siekiant užkirsti kelią vartotojų kainą didinančioms fiksuotoms sąnaudoms siūlomame reguliavime numatyti saugikliai. Šilumos tiekėjas prie tinklo prijungs tik tuos atliekinės šilumos gamintojus, kuriuos prijungti bus techniškai ir ekonomiškai racionalu.
Kokia nauda verslui?
Verslui atliekinės šilumos supirkimas visų pirma yra papildomų pajamų šaltinis. Iš principo nepatirdami papildomų išlaidų, verslo subjektai, pas kuriuos įprastinių procesų metu susidaro atliekinė šiluma, turės galimybę šią šilumą parduoti už fiksuotą kainą. Vienintelės susidarančios sąnaudos, tikėtina, bus administracinės, kai bus organizuojamas objekto prijungimas prie centralizuoto šilumos tinklo, ir teisinės, kai bus derinama sutartis su šilumos tiekėju.
Kartu atliekinės šilumos tiekimas į centralizuotą tinklą verslo subjektams, tikėtina, bus reputacijos šaltinis. Kaip aptarta toliau, atliekinės šilumos panaudojimas prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, todėl ši priemonė gali padėti pasiekti anglies dvideginio neutralumo tikslus.
Kokia nauda valdant klimato kaitą?
Šiuo metu atliekinė šiluma niekaip nepanaudojama ir tiesiog išmetama į orą ar vandenį. Kartu analogiškam kiekiui šilumos gaminti ir patiekti vartotojams įprastinės šilumos gamintojai degina kurą ir išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas į atmosferą.
Superkant atliekinę šilumą teigiamas efektas klimato kaitos valdymui yra dvigubas. Pirma, verslo, generuojančio atliekinę šilumą, veikla tampa efektyvesnė ir ekologiškesnė, kadangi iš proceso išgaunama papildoma energija šilumos forma. Antra, dalį vartotojų poreikio patenkinus iš atliekinės šilumos, sumažėja poreikis deginti kurą įprastinės šilumos gamybai. Taip sumažėja į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Jeigu pakeitimai Seime bus priimti artimiausiu metu, tikimasi, kad jie įsigaliotų dar šių metų liepos 1 dieną. Kiek šiomis galimybėmis bus pasinaudota, labiausiai priklausys nuo verslo subjektų aktyvumo ir šilumos tiekėjų greičio prijungiant norinčius verslo subjektus prie tinklo.