Skaitmeninių technologijų eroje kur kas aktualesnis tapo kibernetinis saugumas, pradedant pinigų saugojimu sąskaitose ar internetu atliekamomis transakcijomis ir baigiant informacijos konfidencialumo užtikrinimu.
Pernai įsigaliojęs Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas bankams didelių sunkumų nesukėlė, nes duomenų apsauga buvo įprastas kasdieninis bankų veiklos rūpestis. Tačiau ES antroji mokėjimo paslaugų direktyva, žinoma kaip PSD2, įpareigoja bankus prie savo klientų duomenų suteikti prieigą tretiesiems asmenims. Tai gali būti įvairūs vietos ir kitų ES šalių paslaugų kūrėjai ir tiekėjai, turintys finansų priežiūros įstaigos licenciją bei galintys pasiekti klientų sąskaitų informaciją ir inicijuoti mokėjimus. Aišku, tiesioginį priėjimą prie asmeninių sąskaitų šie paslaugų tiekėjai gaus tik tuo atveju, kai pats klientas duos tam sutikimą.
Ši naujovė bankams reiškia, kad yra apibrėžtas būdas, kaip jie, esant kliento sutikimui, turi dalintis kliento duomenimis. Bankų klientams – tai nauja galimybė naudotis įvairiomis trečiųjų asmenų sukurtomis programėlėmis ar interneto sprendimais, kurie leidžia tiesiogiai prisijungti prie kliento banko sąskaitos duomenų ar inicijuoti mokėjimą trečiojo asmens sprendimo aplinkoje. Taip klientai gali naudotis sąskaitų ir mokėjimų paslaugomis ne tik banko aplinkoje (padalinyje, interneto banke ar mobiliojoje programėlėje), bet ir per kitas programėles ar e. sprendimus.
Sausio pabaigoje „Swedbank“ visose keturiose savo namų rinkose (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje) pristatė programinę sąsają (API), kuriamą atsižvelgiant į PSD2 reikalavimus. Tai reiškia, kad programėlių ar sprendimų kūrėjai, turintys vieną iš dviejų ar abi licencijas (mokėjimų inicijavimui skirtą PISP licenciją ir sąskaitų informacijos paslaugoms skirtą AISP licenciją), gali prisijungti per specialią banko programinę sąsają. Remiantis direktyvos reikalavimais, visi ES veikiantys bankai savo API sąsają turi pristatyti iki šių metų rugsėjo 14 dienos.
Atviroji bankininkystė
PSD2 direktyva reglamentuoja tik su mokėjimais susijusius dalykus – mokėjimų iniciavimą ir sąskaitų informaciją. Kai kurie bankai, įkvėpti PSD2 ir įžvelgdami naujas galimybes klientams, yra pasirengę žengti dar toliau ir plačiau atverti bankinės sferos vartus –atvirosios bankininkystės link. Šie bankai planuoja kurti naujas programines sąsajas, leidžiančias tretiesiems asmenims prieiti prie įvairesnės klientų informacijos, leisti jiems inicijuoti bankų paslaugų ir produktų įsigijimą. Tai užtikrina patogumą klientams, kad jie galėtų rasti bankų produktus bei paslaugas ten, kur jie norėtų jas rasti. Pavyzdžiui, ten, kur įsigyjamas turtas ar perkama paslauga, kuriam reikalingas ir finansavimo produktas.
Todėl tik laiko klausimas, kada klientai šiuo metu įprastas bankų paslaugas galės įsigyti per kitus rinkos dalyvius, pavyzdžiui, gauti lizingo ir/ar draudimo pasiūlymą konkrečiam automobiliui bei konkrečiam asmeniui ir sutartį pasirašyti iš karto automobilių salone. Analogiškai sutartį dėl būsto paskolos sudaryti pas NT vystytoją. Arba gauti šiuos finansavimo produktus pardavėjų interneto puslapiuose.
Žinoma, visos paslaugos ir sprendimai bus pateikti tik su kliento sutikimu, nes kliento duomenų saugumui bankai skiria ypatingą svarbą.
Esamos integracijos ir bendradarbiavimas
Galimybę klientams prieiti prie savo sąskaitų tiesiai iš jų naudojamų programinių sprendimų „Swedbank“ sukūrė dar neprasidėjus atviros bankininkystės krypčiai. Tai – plačiai naudojama ir verslo klientų pamėgta banko paslauga „Swedbank Gateway“ (SGW), kuri yra tiesiogiai susieta su įmonės apskaitos ar veiklos sistema bei yra skirta tvarkyti sąskaitas elektroniniu būdu, pateikti mokėjimus bankui automatiškai, gauti sąskaitų išrašus ar informaciją apie įplaukas realiu laiku.
Galimas ir atvirkštinis scenarijus – interneto banko ar išmaniojoje programėlės aplinkoje atsiras integruotų kitų paslaugų teikėjų sprendimų. „Swedbank“ jau turime tokį pavyzdį – tai buhalterinės apskaitos programa „Erply Books“. Populiarėjant programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS) sprendimams, vis daugiau jų bus galima rasti saugioje ir patikimoje banko aplinkoje. Paslaugų ir sprendimų kūrėjai bus suinteresuoti veikti per bankus, nes jie gali suteikti saugų priėjimą prie papildomos informacijos bei greitesniu naujų klientų pritraukimu. Tuo metu naujais sprendimais norintiems naudotis klientams nereikės rūpintis nei duomenų perkėlimu, nei saugumu, nei atsarginėmis kopijomis, o aktualios paslaugos jiems bus pasiekiamos 24 val. per parą.
Finansinių technologijų („fintech“) rinkos dalyviai pasinaudodami bankų programinėmis sąsajomis galės pasiūlyti naujų inovatyvių paslaugų, todėl bankų ir „fintech“ bendradarbiavimas bus vis dažniau girdimas. „Swedbank“ visiškai neseniai sudarė sutartį su „Barclays“ dėl „Rise Vilnius“ įsigijimo ir taip žengė žingsnį į dar artimesnį bendradarbiavimą su finansinių technologijų įmonėmis.
Startup Fair. Change 2019
Nauja, atvirosios bankininkystės era, atneša ne tik naudų, bet ir nemažai iššūkių. Apie juos bus kalbama jau gegužės 30-31 dienomis vyksiančioje tarptautinėje startuolių konferencijoje „Startup Fair. Change 2019“.
Renginyje bus galima išgirsti daugiau nei 50 Lietuvos ir užsienio pranešėjus, kurie pasidalins vertingais patarimais, kaip teisingai susikurti verslo plėtros į naujas rinkas strategiją, kaip atrasti startuolio auditoriją ir parduoti savo idėją. Pranešėjai taip pat papasakos ir apie tokias globalias startuolių tendencijas, kaip finansinės technologijos (angl. Fintech), kibernetinis saugumas (angl. Cyber Security), aptars dirbtinio intelekto (angl. Artificial Intelligence), blokų grandinės (angl. Blockchain) technologijas ir jų pritaikymą įvairiose rinkose.