Kiekviena verslo organizacija visuomet siekia dirbti pelningai, o vienas iš būdų tą pasiekti – taikyti kaip galima mažiau kainuojančius ir kuo efektyvesnius veiklos procesus. Automatizuoti ir robotizuoti sprendimai, nors jiems reikia nemažų pradinių investicijų, ilguoju laikotarpiu gerokai sumažina veiklos sąnaudas. Be to, šios technologijos pajėgios pakeisti ne tik prie surinkimo linijų besidarbuojančius žmones gamyklose, bet ir nesudėtingas užduotis atliekančius biuro darbuotojus.
Tarptautinės kompanijos, kurios anksčiau dalį darbo vietų perkeldavo į pigesnės darbo jėgos šalis, vis dažniau pasitelkia RPA (angl. Robotic Process Automation) sprendimus. Tai specialios kompiuterio programos – programiniai robotai, kurie atkartoja žmogaus atliekamus veiksmus pele bei klaviatūra ir gali elgtis skirtingai, atsižvelgdamos į apdorojamus duomenis. Toks robotas gali prisijungti prie įvairių kompiuterinių sistemų, paimti informaciją, perkelti į kitas sistemas ar dokumentus, grafinę informaciją atpažinti kaip tekstinę, išsiųsti laiškus ir panašiai.
Programiniai robotai yra pritaikomi įvairiose organizacijose, jų naudojimui nebūtini IT specialistai, nes tam nereikia jokių programavimo žinių – darbuotojus užtenka apmokyti naudotis šiais įrankiais bei suprasti, kaip kasdienį darbo procesą paversti algoritmu ar schema. Yra ne vienas RPA įrankis, o tarp stipriausių ir labiausiai paplitusių galima paminėti „BluePrism“, „UiPath“, „Automation Anywhere“ bei „Pegasystems“.
Programiniai robotai užduotis atlieka nuo 4 iki 15 kartų greičiau negu žmonės, jie gali veikti ištisą parą ir išsiversti be laisvadienių. Kitas jų pranašumas – jie nedaro klaidų, nes užduotis atlieka pagal griežtai nustatytas taisykles. Tiesa, yra ir trūkumų. Užtenka nedidelio pakeitimo tam tikros sistemos vartotojo sąsajoje, pavyzdžiui, pakeistos duomenų laukelio vietos, ir šie sprendimai nustoja veikti. Tokiu atveju prireiks specialisto įsikišimo, kuris pakoreguotų algoritmą. Kitas trūkumas – šie įrankiai dirba su duomenimis ne tiesiogiai, o per vartotojo sąsają, kas yra ne taip efektyvu ir patikima, nors padidina jų universalumą.
RPA sprendimai ypač tinka ten, kur naudojama sena programinė įranga, jos atnaujinimas nėra numatytas, galbūt duomenų bazės nėra pasiekiamos tiesiogiai ar tuo metu vystoma nauja sistema. Net jeigu jie bus reikalingi vos kelerius metus, investicijos į programinius robotus gana greitai atsiperka, tam paprastai užtenka dviejų metų. Be to, programinius robotus galima patobulinti integravus kompiuterinį mokymąsi arba dirbtinio intelekto sistemas (angl. RPA Artificial Intelligence).
RPA sprendimus pasitelkiame ne tik verslo procesams optimizuoti, bet ir IT sistemoms automatizuoti. Ieškome naujų RPA specialistų paspartinti diegimo greitį, ir jiems visai nebūtinas IT išsilavinimas ar patirtis, svarbiausia – suvokti verslo procesus, gebėti juos tobulinti ir sukurti užduoties atlikimo algoritmą.
Šiuo metu peržiūrime ir įvertiname visas sritis, kuriose galima būtų pritaikyti programinius robotus ir pasiekti greitų rezultatų dėl automatizacijos. Visų rutininius ar pasikartojančius darbus atliekančių darbuotojų programinė įranga nepajėgi pakeisti, tačiau tai ir nėra galutinis tikslas. Pritaikius RPA, tos pačios komandos darbams atlikti reikia žymiai mažiau darbuotojų, o kiti gali pasirinkti kūrybiškesnes ir atsakingesnes užduotis.
Galiausiai, programiniai robotai yra naudingi ir organizacijai (sumažina sąnaudas, leidžia išvengti klaidų), ir klientui (greičiau pateikia atsakymą, jis yra tikslesnis), ir darbuotojams (leidžia dėmesį sutelkti į kūrybiškas ir didesnę vertę teikiančias veiklas).
Pasaulinė RPA rinka šiuo metu sparčiai auga. Jei 2017 m. jos vertė sudarė 0,5 mlrd. JAV dolerių, tai 2021 m. ji turėtų pasiekti 2,9 mlrd. JAV dolerių, rodo „Forrester“ tyrimų bendrovės prognozė. Tuo metu „Hadoop“ analitikai įvertino, kad dėl RPA pritaikymo kompanijos visame pasaulyje iki 2025 m. sutaupys 5-7 trln. JAV dolerių. Po septynerių metų programiniai robotai turėtų atlikti užduočių, kurioms atlikti reiktų 140 mln. darbuotojų.
Stebint globalias automatizavimo tendencijas ir IT specialistų trūkumą, galima prognozuoti, kad RPA sprendimus naudos vis daugiau organizacijų, o Lietuvai bus vis sunkiau pritraukti naujų paslaugų centrų, siūlant tik nebrangią darbo jėgą. Jau dabar paslaugų centruose galima vis dažniau matyti kartu dirbančius programinius robotus ir specialistus, kurie padeda atlikti užduotis pirmiesiems.
Todėl Lietuva vis labiau turės pasiūlyti didesnės pridėtinės vertės paslaugų, tarp kurių – ir procesų automatizavimas per RPA įrankius, pradedant nuo analizės ir įdiegimo bei baigiant palaikymu. Taip bus galima pritraukti naujo tipo paslaugų centrų ir pasiūlyti įdomesnių bei geriau apmokamų darbo vietų šalies gyventojams.