Prognozuojama, kad per artimiausius 5-erius metus robotizacija ir dirbtinis intelektas net 30 proc. sumažins banko darbuotojų skaičių. Ir nors baiminamasi, kad specialistų poreikis stipriai sumažės, kai kuriose srityse, priešingai – žmogiškojo kapitalo paklausa tik padidės.
„Fintech“ sektoriaus plėtra įgauna pagreitį
Finansų valdymo principai, teorijos bei finansininko karjeros kelias pastaruosius dešimtmečius buvo lengvai nuspėjamas ir stabilus. Visgi sparčiai augantis „fintech“ sektorius ir su juo susijusios dirbtinio intelekto, blokų grandinių (angl. blockchain) technologijos bei mašininis mokymasis (angl. machine learning) į finansų sektorių įneša reikšmingus pokyčius. Tai neabejotinai paveiks būsimo finansininko karjeros pobūdį – „fintech“ žinių ir įgūdžių poreikis ir toliau sparčiai augs, o jų turinys ženkliai keisis.
Todėl pats metas atsisakyti požiūrio, kai kalbant apie „fintech“ omenyje turima tik finansinių technologijų startuolius, o ne dideles finansines institucijas. Taip, startuoliai – pradinė „fintech“ ekosistemos dalis, tačiau jų kuriami produktai arba pačios įmonės yra įsigyjami didžiausių rinkos dalyvių. „FinTech Global“ duomenys rodo, kad investicijos į „fintech“ auga sparčiu tempu.
Pastaruoju metu vis populiarėja ir naujas terminas „neo-bankas“, apibūdinantis skaitmeninę finansų instituciją be fizinės vietos ir tiesioginio kontakto tarp tokio banko darbuotojų ir jų klientų.
Tradicinės finansų žinios su „fintech“ prieskoniu
Be abejonės, tradicinių finansinių žinių ateityje ir toliau reikės, tačiau jos turės būti itin gausios ir daugialypės. Finansų specialistas privalės išmanyti ne tik įvairius metodus bei instrumentus, bet ir gebėti pagal besikeičiančią situaciją „žongliruoti“ argumentais bei pasižymėti itin greita reakcija į aplinkos veiksnius, pasirenkant konkrečiai situacijai tinkamus finansų valdymo sprendimus ir technologinį jų pritaikymą.
Finansų specialistas taip pat turės permąstyti daug tradiciniais laikomų požiūrių – nuo agentavimo teorijos nereikšmingumo „blockchain“ sistemose iki tokenizacijos (angl. tokenization) ir kapitalo kainos skaičiavimo metodų beprasmiškumo naujai augančiose technologinėse srityse. Tokia bus finansų specialisto kasdienybė.
Augantį „fintech“ žinių integracijos poreikį jau rodo CFA (Chartered Finance Analyst, liet. atestuotas finansų analitikas) sertifikato, kurį įgyti siekia ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Finansų studijų programa, turinio pokyčiai. Nuo šių metų laikantieji CFA egzaminus, juose ras tiek dirbtinio intelekto, tiek „fintech“ dedamąsias. Nors pastaroji neišskiriama, kaip atskira sertifikato programos dalis, su tuo susijusios temos paskirstytos visame programos turinyje.
CFA instituto (CFA programos kūrėjo) vadovė Lisa Plaxco nurodo keturias pagrindines sferas, kuriose atsiras finansinių technologijų turinys. Pirma kategorija apima finansų analizę, didžiųjų verslo duomenų analitiką, dirbtinį intelektą, mašininį mokymąsi ir algoritminę prekybą.
Antra kategorija nagrinėja technologijų įtaką vertybinių popierių portfelio ir gerovės valdymui, įtraukiant automatinius programinės įrangos investicijų patarimų platformas, žinomas kaip robotai-patarėjai (angl. robo-advisers). Tai paveiks investicijų valdymo sektorių, o ypač automatizuojamų darbo pozicijų srityje.
Trečia kategorija apima kapitalo pritraukimo sprendimus per savitarpio skolinimo platformas, minios finansavimą. Tuo tarpu paskutinė – ketvirtoji – kategorija analizuoja rinkos infrastruktūrą, mobilius mokėjimus, kriptovaliutas, „blockchain“ technologijas, centrinių bankų reguliacines politikas finansinių technologijų atžvilgiu.
Ar visus specialistus pakeis robotai?
Tam tikras finansų specialistų pozicijas ateityje neabejotinai keis robotai. Buvęs „Citigroup“ vadovas, profesorius Vikramas Panditas teigia, kad per artimiausius 5-erius metus robotizacija ir dirbtinis intelektas 30 proc. sumažins banko darbuotojų skaičių.
Anot profesoriaus, „fintech“ sprendimai tikrai paveiks draudimo, turto ir gerovės valdymo, mažmeninės bankininkystės ir prekybos obligacijomis sektorius, bus automatizuotos ir standartinės žemesnės grandies bankų darbuotojų funkcijos. V. Panditas spėjimus patvirtino ir gruodį KTU viešėjęs IMD Verslo mokyklos ir IMD Pasaulio konkurencingumo centro direktorius prof. Arturas Brisas.
Tačiau yra sričių, kuriose prognozuojamas finansų specialisto karjeros galimybių augimas. Pavyzdžiui, etikos, aplinkos apsaugos ir socialinės atsakomybės sektoriai, kur robotizacijos tikimybė mažesnė ir finansiniams sprendimams priimti reikalingas žmogiškasis kapitalas. Augantis pasaulinis dėmesys aplinkosaugai ir klimato kaitai sukurs vis naujų socialinių iššūkių. Todėl kovą dėl rinkos dalies laimės tie, kurie greičiau sureaguos į šią naują investavimo paradigmą.
Svarbiausia minėtose srityse dirbsiančių finansų specialistų funkcija – tvarios investavimo strategijos vystymas, o pagrindinis tikslas – atsakyti į klausimą, kaip įmonės investicijos, nukreiptos į aplinkos apsaugą ir socialinę atsakomybę, turi atsispindėti finansiniuose įmonės rezultatuose.
Nors aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės sritys sparčiai auga, skaičiuojama, kad sertifikuotų tokio pobūdžio investicijų specialistų yra vos 15 proc. Europos finansų analitikų asociacijų federacija (angl. European Federation of Financial Analyst Societies, EFFAS) be tarptautinio finansų analitiko sertifikato (angl. Certified International Investment Analyst, CIIA) į savo mokymų programą jau įtraukė ir sertifikuoto aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės analitiko licenciją (angl. Certified EFFAS Environmental Social and Governance Analyst, CEESGA), kuri orientuota būtent į šią investavimo kryptį.