Germanas Kavalskis. „Fintech“ nėra ateitis, o bankai praeitis. Tiesa yra daug paprastesnė

Norite įsitvirtinti finansinių paslaugų industrijoje, būti sėkmingi, novatoriški ir inovatyvūs, o svarbiausia – finansiškai patrauklūs investuotojams? Tapkite fintech‘u. Terminas „Fintech“ pastaruosius keletą metų dominuoja finansinių technologijų paslaugų industrijoje.

Jei esate fintech‘as, vadinasi, kuriate sprendimus, būtinus ir įdomius šiuolaikiniam vartotojui, kuris nenori gaišti laiko eilėse pildydamas popierines dokumentų formas ar dvi savaites laukdamas atsakymo. Šiuolaikinis vartotojas visus rūpimus klausimus tikisi išspręsti su mobiliuoju telefonu: naudodamasis apps‘u pasirašyti dokumentus, atsidaryti banko sąskaitą ar pervesti pinigus į įvairias pasaulio šalis.

Ir tai skamba patraukliai. Per pirmąjį 2018 m. pusmetį Europoje į „Fintech“ įmones buvo investuota daugiau nei 23 mlrd. eurų. Vien per paskutinius 6 mėnesius į Jungtinės Karalystės „Fintech“ rinką investuota per 15 mlrd. eurų – daugiau nei bet kuriame kitame pasaulio regione. Nenuostabu, kad Londonas laikomas „Fintech“ sostine.

Tačiau dėl „Brexit“ keliamo sąmyšio Europoje prasidėjo lenktynės, kas sugebės perimti „Fintech“ sostinės vardą. Londone veikiantys „Fintech“ taip pat aktyviai žvalgosi naujų namų, nes nenori prarasti patrauklios ES rinkos. Į šias lenktynes įsijungė ne tik didžiosios Europos šalys, tokios kaip Vokietija, bet ir mažesnės, pvz., Lietuva, kuri pastaraisiais metais į savo šalį vilioja įvairias „Fintech“ įmones ir yra tvirtai suformavusi šiai industrijai patrauklios šalies įvaizdį.

Tiesa, „Fintech“ suformuotas įvaizdis neigiamai atsiliepia bankiniam sektoriui, kuris dažnai laikomas konservatyviu, nelanksčiu, neturinčiu novatoriškų idėjų, nespėjančiu paskui šiuolaikinį vartotoją.

Apeliuodami į statistinius duomenis, rodančius mažėjantį bankinių padalinių skaičių daugelyje pasaulio šalių, kai kurie ekspertai teigia, kad „Fintech“ yra ateitis, o bankai praeitis. Ir su tuo negalima nesutikti. Remiantis Jungtinės Karalystės bankų asociacijos duomenimis, 2011–2015 m. besilankančių banko padaliniuose žmonių skaičius krito 32 proc. Šioje šalyje nuo 2015 m. vidutiniškai kas mėnesį uždaroma apie 60 bankų padalinių.

Tačiau ar tikrai galime teigti, kad atėjo tradicinių bankų saulėlydžio laikotarpis? Ekspertai teigia, kad „Fintech“ stiprybė – gilinimasis į konkrečias nišines problemas, kurių negeba išspręsti ar tam nepakankamai dėmesio skiria bankai.

Bet ar gilinimasis į tam tikras atskiras šios industrijos problemas gali reikšti rinkos žaidėjų žemėlapio pokytį? Taip, bankai ne visada sparčiai reaguoja į rinkos pokyčius ir naujoves, kurias siūlo įvairūs „Fintech“. Tačiau jei pažvelgsime į priežastis, kodėl bankai dažnai atrodo konservatyvūs, rasime keletą atsakymų.

Infrastuktūra. Standartinis „Fintech“ tai 10–20 žmonių komanda, kurianti vieną ar kitą sprendimą. Jie dar tik savo infrastuktūros kūrimo stadijoje ir dažnai bando naudotis jau kitų organizacijų sukurtomis infrastruktūromis, pvz., galimybe vartotojams nemokamai išsigryninti pinigų bet kuriuose vienos šalies ar regiono skirtingų bankų bankomatuose.

Todėl „Fintech“ stengiasi siūlyti sprendimus, kurie nereikalautų didelių investicijų į naujos infrastruktūros plėtrą, nes tai atitinkamai pareikalautų dalį išlaidų perkelti ant vartotojų pečių.

Kita vertus, bankas jau turi išplėtotą infrastruktūrą, kuri apima, jei ne kelis regionus, tai kelias valstybes. Todėl naujų sprendimų derinimas ir diegimas gali užtrukti juos pritaikant visai veikiančiai infrastuktūrai ar adaptuojant prie konkretesnių šalių poreikių, nekalbant apie šios infrastruktūros išlaikymo kaštus.

Saugumas. Dažnas „Fintech“ veiklos pradžioje dažniausiai galvoja apie savo sprendimo plėtrą ir pardavimus, todėl jų komandose saugumo specialistai atsiranda daug vėliau – dažniausiai jau aptikus rimtų saugumo spragų.

Tada susirūpinama ne tik saugumo spragomis, bet ir nutekintais vartotojų asmeniniais duomenimis – visa tai vėliau gali virsti milijoniniais nuostoliais ir teismo išlaidomis.

O kalbant apie bankus, didėjantys kibernetiniai įsilaužimai verčia juos nuolatos investuoti į saugumo sprendimus, užtikrinančius tiek valdomo turto, tiek vartotojų duomenų apsaugą. Bankai vis dažniau susiduria su fiziniais bandymais įsilaužti į bankomatus: vien Europoje šių įsilaužimų skaičius išaugo nuo 188 (2005 m.) iki 1081 (2017 m.), o tai reikalauja papildomų investicijų į saugumą.

Reguliaciniai klausimai – dažnai pažymima, kad „Fintech“ patrauklumas yra jų lankstumas ir spartus prisitaikymas prie rinkos pokyčių. Dėl to bankai labiausiai kritikuojami dėl negebėjimo sparčiai rinkai pasiūlyti naujovių, kaip tai daro „Fintech“.

Tačiau retas prisimena, kad kuo daugiau finansinė institucija prisiima naujų veiklos sričių ir atsakomybių, kurios reguliuojamos ir kontroliuojamos valstybės institucijų, tuo labiau griežtėja jos reguliavimas. Todėl naujų sprendimų diegimas ir lankstumas prapuola reguliacinėje aplinkoje – negalima vartotojams pasiūlyti kai kurių naujovių, jei jos nesuderintos su priežiūros institucijomis ar neatitinka tos šalies teisinės bazės.

Tad teisūs teigiantys, kad „Fintech“ ir bankai turi ieškoti daugiau sinergijos taškų, ne konkuruodami, o papildydami vienas kitą. „Fintech“ labiau primena bandomąją aikštelę – čia realiuoju laiku testuojami sprendimai, kuriuos vėliau savo praktikoje gali tinkamai pritaikyti bankai, valdantys daug didesnius duomenų ir vartotojų resursus.

Žvelgiant į Ilgalaikę perspektyvą, supratimas, kas yra „Fintech“, o kas yra bankai, nebus toks svarbus, kad ir kaip vadintume – banku, mobiliuoju banku ar virtualiuoju banku. Pavadinimas neturės reikšmės. Svarbi bus pati veiklos funkcija, kuri greičiausiai išliks tokia pati – finansinių paslaugų teikimas. Todėl ir teiginiai, kad „Fintech“ yra ateitis, o bankai praeitis, yra per daug ankstyvas.