Nepaisant to, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria asmeninio biudžeto planavimui, jie vis dar linkę per atostogas „pamesti galvą“. Nemaža dalis žmonių jų metu išleidžia daugiau, nei gali sau leisti, ir taip rizikuoja įsisukti į skolų verpetą.
Vis dėlto, grįžus iš svajonių kelionės spręsti asmeninės finansų krizės nereikės, jeigu iš anksto tam pasiruošite. Kaupti „atostogų fondą“ reikėtų visus metus, reguliariai atsidedant 5–10 proc. mėnesinių pajamų. O kad poilsis netaptų galvos skausmu, jam skirtas biudžetas neturėtų viršyti vieno mėnesio atlyginimo dydžio sumos.
Tačiau vien tik sukaupti tam tikrą sumą pinigų nepakanka. Prieš išvykdami atostogų pasiruoškite – iš anksto pasidomėkite kainomis, palyginkite jas, ieškokite nuolaidų ar pigesnių alternatyvų. Tai galioja ne tik renkantis kelionės organizatorių, viešbutį ar transporto tipą, bet ir lyginant kainas parduotuvėse bei restoranuose. Galbūt vietinis gatvės maistas bus puiki alternatyva prabangiai vakarienei – taip ne tik sutaupysite pinigų, bet ir geriau pažinsite vietinę kultūrą.
Planuojant atostogas taip pat derėtų susidėlioti prioritetus: nusimatyti, kokią dalį biudžeto skirsite būtiniausiems dalykams – transportui, apgyvendinimui, maistui, o kokią – pramogoms, lankytinoms vietoms ir panašiai. Jeigu jums svarbu aplankyti populiarų muziejų ar išbandyti, pavyzdžiui, vandens sportą, geriausia tam atidėti „neliečiamą“ pinigų sumą. Svarbiausia – neviršyti atostogų biudžete numatytos sumos.
Be to, dalį pinigų reikėtų paskirti nenumatytoms išlaidoms, kurios gali dar labiau išpūsti kelionės išlaidas. Pavyzdžiui, arbatpinigiams kavinėje, neplanuotiems suvenyrams ar brangiai kainuojančiam buteliukui vandens oro uosto laukiamajame.
Išleidžia visus atostoginius
Kita problema, kodėl po atostogų gali kilti sunkumų vykdant finansinius įsipareigojimus – tai, jog atostoginius esame linkę laikyti „laisvais pinigais“ ir poilsiaudami juos išleidžiame iki paskutinio cento. Mat dažniausiai šios lėšos išmokamos paskutinę darbo dieną iki kasmetinių atostogų pradžios.
Visgi, neretai pamirštame, jog grįžus į įprastą ritmą kasdieniai finansiniai įsipareigojimai ir kitos išlaidos niekur nedings, o atlyginimas, atskaičius atostoginę išmoką, tą mėnesį bus mažesnis.
Todėl svarbu suprasti, jog atostoginiai pinigai nėra priedas prie atlyginimo. Tai – kasmėnesinio darbo užmokesčio dalis ir ji turi būti panaudota racionaliai. Geriausia, jei atostoginius atsidėsite nuolatinėms po atostogų pasitiksiančioms išlaidoms, tokioms kaip būsto nuoma ar paskolos įmokos, komunaliniai mokesčiai ir panašiai, ir keliaudami jų nenaudosite. Taip sumažinsite riziką šiuos pinigus išleisti neapgalvotoms pramogoms ar impulsyviems pirkiniams.
Stokoja finansinės disciplinos
Per atostogas noras „išsitaškyti“ išleidžiant nemenką pinigų sumą dažnai kyla iš noro palepinti save ar savo šeimą, draugus. Todėl net ir kruopščiai suplanavę atostogų biudžetą galite paslysti, jeigu nesilaikysite finansinės disciplinos.
Siekiant išlaikyti finansinį stabilumą reikėtų numatyti tik pramogoms skirtą biudžetą. Šias lėšas laikykite atskiroje paskirtoje banko sąskaitoje arba grynaisiais pinigais ir nepamirškite jų sekti. Jei kelionei naudosite kitą banko sąskaitą, kiekvieną vakarą ją atsidarykite ir patikrinkite, kiek pinigų išleidote tą dieną. Taip pat galima naudoti įvairias išlaidų stebėjimo programėles, pavyzdžiui, „Splitwise“. Jums patogiu būdu stebėdami savo išlaidas būsite ramesni, kad neišleisite per daug, tačiau neliksite nusiminę, mat patirti įsimintinų įspūdžių vis tiek pavyks.
Be to, keliaujant ne euro zonoje svarbu atkreipti dėmesį į valiutų skirtumus, o prieš ką nors perkant – prekės ar paslaugos kainą eurais pasitikrinkite telefone. Šiam žingsniui atlikti galite į savo išmanųjį telefoną atsisiųsti specialių valiutų keitimo programėlių. Jei yra galimybė, už prekes ar paslaugas atsiskaitykite banko kortele, o kortelių skaitytuve visuomet rinkitės vietinę valiutą. Mat renkantis atsiskaitymą eurais, valiutos keitimas bus atliekamas pardavėjo banke ir jam bus taikomas pardavėjo antkainis, todėl galutinė suma gali išaugti. O jei visgi nusprendėte naudoti grynuosius pinigus, juos išsikeiskite dar prieš vykdami į kelionę. Tiesa, prieš tai nepamirškite palyginti skirtingų valiutų kursų ir išsirinkti palankiausią variantą.
Tik planuodami atostogų biudžetą, reguliariai taupydami bei atsakingai paskirstydami atostoginius pinigus galėsite suderinti poilsį su finansiniu stabilumu ir išvengti tų pačių finansinių klaidų.