Nors iš pirmo žvilgsnio šis klausimas atrodo labai sudėtingas, teisininkams jis yra elementarus ir nekeliantis abejonių, todėl, natūralu, stebina politikų skambūs teiginiai, kad „vyksta chaosas“.
Pažiūrėkime detaliau.
VSTT veiklą reglamentuoja LR Saugomų teritorijų įstatymas, kurio 27 straipsnio 4 punktas nurodo: „Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus kultūrinius rezervatus, kultūrinius draustinius, istorinius nacionalinius parkus bei kultūros paveldo objektus, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos“.
Taigi yra teisiškai nedviprasmiškas teiginys: VSTT rūpinasi tik tuo, kas yra „ne kultūra“ – miškais, kopomis, gyvūnais ir t. t., o reglamentuoti žmogaus sukurtų objektų ir jų likimo VSTT neturi teisės, nes įstatymas griežtai nurodo „išskyrus“.
Kyla natūralus klausimas – o kas tada reglamentuoja kultūros objektus? Atsakymą rasite LR Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 5 punkte, kuris nurodo, jog rengiant teritorijų planus, būtini du dokumentai: „teritorijų planavimo dokumentas“ ir „kultūros paveldo apsaugos reglamentai“. Pirmąjį rengia VSTT, o antrąjį – KPD. Taigi kultūros paveldą reglamentuoja Kultūros paveldo departamentas.
Kalbant apie Kuršių neriją, labai svarbu atsižvelgti į UNESCO konvenciją. Tačiau čia nerasite nieko naujo. Štai 2013 m. UNESCO patvirtintas Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašas nurodo, jog kultūros paveldas yra atskirtas nuo gamtos objektų: už Kuršių nerijos išsaugojimą atsakinga Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, tačiau „už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsako Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos“. Vėlgi neišvengiamai – dvi institucijos, du planai, o kultūros paveldas atitenka tam pačiam KPD.
Apibendrinus galima sakyti, kad institucijoms reikia tik atidžiai laikytis įstatymų nurodytų jiems ribų ir jų neperžengti – tada nebus jokių nesutarimų. Kiek galima suprasti iš viešumoje pasirodančios informacijos, VSTT akivaizdžiai peržengė įstatymų jai nustatytas ribas ir ėmėsi funkcijų, kurios jai nepriklauso.
Liaudiškai kalbant, VSTT gali ir turi reglamentuoti statybas miškuose ir vietovėse, kur anksčiau pastatų nebuvo, nes žmogaus įsikišimas gali pakenkti gamtai. Tačiau esamų pastatų perstatymas arba netgi naujų pastatų statybos miesteliuose, kur dominuoja žmogus, o ne gamta – jau yra Kultūros paveldo departamento atsakomybės ir sprendimų vieta.
Kaip visa tai vyksta? Planuodama Kuršių neriją VSTT nustato, ką galima ir ko negalima daryti gamtoje: miškuose, kopose, pievose ir t. t. Plane VSTT tik pažymi (apibrėžia) Nidos, Juodkrantės, kitų miestelių bei atskirų sodybų teritorijas ir nurodo, kad šiose teritorijose žmonių veiklą nustato Kultūros paveldo departamento parengti planai-reglamentai.
Taigi, teisiškai viskas yra labai gerai reglamentuota, nėra jokio chaoso ar derinimo ir ginčų poreikio. Žinoma, su sąlyga, kad visos institucijos laikosi įstatymų ir joms nustatytų funkcijų.
Iš teisinės pusės VSTT ir Aplinkos ministerija pareiškimai, kad jie priešinasi neteisėtoms statyboms, yra mažų mažiausiai niekiniai, nes, kiek viešumoje nurodoma, kalbama apie pastatus, kurie yra miesteliuose – taigi teritorijose, kuriose nei VSTT, nei Aplinkos ministerija neturi jokios įtakos. Šių pastatų likimą gali ir turi nuspręsti Kultūros paveldo departamentas.